Šlako tvarkymas

Kuriame vertę iš atliekų

Šlakas susidaro deginant nepavojingas atliekas aukštoje, maždaug 1000 °C, temperatūroje ir yra kieta, korėto akmens pavidalo medžiaga.

Atliekų degimo proceso pabaigoje susidariusį šlaką galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šaligatvio trinkelių gamybai, šalinamų atliekų sluoksniams sąvartynuose perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose tiesti.

Nuo energijos atgavimo iki infrastruktūros

Kiekvienais metais „Gren“ apdoroja perdirbimui netinkamas atliekas ir iš jų gamina švarią energiją. Maždaug 25 % šių atliekų virsta šlaku, kurį „Gren“ paruošia tolimesniam panaudojimui, o ne šalinimui. Ši iniciatyva padeda Lietuvai pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurioje niekas nešvaistoma, o kiekviena medžiaga įgauna naują paskirtį.

2021–2025 m. „Gren“ panaudojo apie 248 000 tonų šlako – tai prilygsta beveik 1 mln. tonų atliekų. Tai, kas anksčiau pūtų sąvartynuose, šiandien tampa Lietuvos kelių, dviračių takų ir automobilių stovėjimo aikštelių dalimi.

Pasitelkdama mokslinius tyrimus, inovacijas ir partnerystę, „Gren“ įrodo, kad žiediniai sprendimai nėra tik vizija – jie jau formuoja Lietuvos infrastruktūrą. Kiekvienu nutiestu keliu ar dviračių taku prisidedame prie švaresnės ir tvaresnės ateities visiems.

Aplinkosauginė nauda

Šlako pakartotinis panaudojimas suteikia apčiuopiamos naudos:

  • Mažina atliekų kiekį sąvartynuose ir metano emisijas;
  • Sumažina išgaunamų natūralių išteklių poreikį;
  • Skatina vietinių, tvarių medžiagų naudojimą;
  • Prisideda prie šalies žiedinės ekonomikos ir klimato tikslų.

Šlakas – svarbi ESG dalis

Šlako panaudojimas susieja kasdienę veiklą su aiškiais aplinkosauginiais ir klimato rezultatais. Paversdami likutinį srautą sertifikuota antrine žaliava, mažiname poveikį gamtai ir kartu remiame žiedinę statybą bei nacionalinius klimato tikslus.

Šlako kokybės ir panaudojimo rodikliai yra stebimi ir fiksuojami, parodant, kaip ESG įsipareigojimai virsta realiais, išmatuojamais veiksmais.

ESG ataskaita

1 mln.

tonų atliekų paversta vertinga statybine medžiaga

248 000

tonų panaudoto šlako

Projektai visoje Lietuvoje

„Gren“ šlakas sėkmingai naudojams įvairiuose infrastruktūros projektuose, įskaitant:

  • Jurbarkas (2021) – pirmasis bandomasis kelio ruožas Lietuvoje (9 000 t);
  • Dumpiai (2021) – apdorojimas ir teritorijos plėtra (21 900 t);
  • Vėžaičiai, Tauragė, Pagėgiai, Šilutė (2022) – aikštelių ir kelių pagrindų įrengimas;
  • Klaipėda (2024) – pirmasis Lietuvoje miesto dviračių takas, nutiestas panaudojant šlaką.

Šie projektai parodo, kad šlakas gali saugiai ir efektyviai pakeisti importuotas medžiagas, mažinant tiek aplinkosauginį poveikį, tiek medžiagų sąnaudas.

Bandomasis kelio ruožas

2021 metais Jurbarko rajone nutiestas unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai buvo pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Vieno kilometro ilgio bandomajame ruože sunaudota 9000 tonų šlako, kuris susidarė UAB Gren Klaipėda atliekų vertimo energija jėgainėje ir buvo paruoštas naudojimui.

Pirmą kartą šlakas panaudotas kelių tiesimui

Dviračių ir pėsčiųjų takas

2025 metais Sausio 15-osios gatvėje, Klaipėdoje, nutiestas dviračių ir pėsčiųjų takas, panaudojant „Gren Klaipėda“ susidariusį šlaką. Darbų metu buvo atnaujintas beveik pusės kilometro ruožas nuo sankryžos su Taikos prospektu iki Tilžės gatvės – įrengtas dviračių takas su raudonos spalvos asfalto danga bei pilkų trinkelių takas pėstiesiems.

Nutiestas dviračių takas Sausio 15-osios gatvėje

Mokslas ir pripažinimas

„Gren“ glaudžiai bendradarbiauja su VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutu, kurio atlikti tyrimai patvirtina, kad šlakas atitinka visus aplinkosauginius ir inžinerinius reikalavimus naudojimui nerišamiesiems sluoksniams kelių pagrinduose.
Plačiau apie tai pasakoja: Kelių tyrimo instituto mokslininkė dr. Judita Škulteckė.

Ši inovacija buvo įvertinta 2024 m. Baltijos kelių apdovanojimu už mokslinę inovaciją, pripažįstant Lietuvos lyderystę taikant žiedinės ekonomikos principus kelių inžinerijoje.

Apdovanojimai teikiami Tarptautinės Baltijos šalių kelių konferencijos (International Baltic Road Conference) metu, kuri vyksta kas ketverius metus vienoje iš Baltijos šalių.

Inicijuoti tyrimai

UAB Gren Lietuva inicijuoti tyrimai

  • Įgyvendintas Buitinių atliekų deginimo pelenų (šlako) savybių tolygumo ir poveikio aplinkai tyrimas. Tyrimą atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas ir Aplinkos apsaugos institutas, Statybos fakulteto Statinių konstrukcijų mokslo institutas ir Termoizoliacijos mokslo institutas.
  • Įgyvendintas Komunalinių atliekų deginimo pelenų (šlakų), panaudojant automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui, vertinimo modelis. Tyrimą atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas.
  • Vykdomas Šlako rišančiųjų savybių kitimo laike nustatymas priklausomai nuo šlako frakcijos, šlako kiekio ir grunto rūšies bei šlako mišinių (su pridėtinėmis medžiagomis ir be jų) tinkamumo apsauginiam šalčiui atspariam sluoksniui įrengti nustatymas. Tyrimą atlieka Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas.
  • Įgyvendinti Komunalinių atliekų deginimo pelenų ir šlako panaudojimo kelio dangai aplinkosauginiai tyrimai. Tyrimus atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos Apsaugos institutas.
  • Įgyvendintas Bendrojo atliekų deginimo įrenginyje susidariusių dugno pelenų ir šlako stabilizavimas natūraliomis sąlygomis tyrimas. Tyrimą atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos Apsaugos institutas.
  • Pasirašyta ir vykdoma bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl apdoroto nepavojingo šlako tiekimo, reikalingo įrengti eksperimentines dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1705 Mikutaičiai I – Vertimai ruože nuo 0,000 iki 3,770 km.

Aplinkosauginiai reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai pelenams, naudojamiems civilinėje ir statybos inžinerijoje:

  • cheminių elementų ir jų junginių išplovimo vertės neturi viršyti ribinių verčių;
  • spalvotųjų ir juodųjų metalų kiekis ≤5 %;
  • bendros organinės anglies kiekis ≤ 3 %;
  • iškaitinimo nuostolis ≤ 6 %.

Pelenų sendinimas

Apie tris mėnesius pelenai laikomi kaupuose – atvirose aikštelėse. Pelenai turi būti veikiami oro ir kritulių.

Rekomendacijos dėl pelenų panaudojimo keliuose

Komunalinių atliekų išvalyti ir frakcionuoti pelenai, tenkinantys aplinkosauginius reikalavimus, gali būti naudojami:

  • inžinerinių tinklų tranšėjų užpylimui (išskyrus geriamojo vandens tiekimo ir su metaliniais vamzdžiais);
  • pylimų iki 3,0 metrų aukščio įrengimui;
  • kvalifikuotam gruntų pagerinimui įrengiant žemės sankasą;
  • žemės sankasos įrengimui;
  • šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio įrengimui;
  • apsauginio ir šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimui (tik pagrindus eksperimentiniais tyrimais bandomuosiuose ruožuose ir atliekant individualų vandens surinkimo ir nuvedimo projektavimą);
  • skaldos pagrindo sluoksnio įrengimui (taikytina tik pelenų fr. 2/6; kitų pelenų frakcijų panaudojimas galimas tik individualiais projektavimo atvejais žemos kategorijos statiniuose);
  • žvyro pagrindo sluoksnio įrengimui;
  • dangos sluoksnio be rišiklių įrengimui laikinuose keliuose, įrengiamuose statybos objektuose, tačiau vėliau turi būti tvarkoma užtikrinant nuostatas dėl aplinkos apsaugos (pavyzdžiui, uždengiama kitais sluoksniais);
  • asfalto mišinio AC 16 PD gamybai (tik individualiais projektavimo atvejais žemos kategorijos statiniuose).

Pelenų panaudojimas padidinto drėkinimo bei vandens poveikio, periodinio užšalimo -atšilimo ciklų zonose yra ribotas ir turėtų būti vertinamas individualiai rengiant statinio techninio projekto konstrukcijų dalį.

Kontaktai

Rimantas Tenenė

Logistikos vadovas

[email protected]

Energijos gamyba iš atliekų

Sužinokite, kaip „Gren“ paverčia atliekas energija, kuri prisideda prie vietos bendruomenių gerovės ir mažina sąvartynų poreikį.