Rungtynių pradžioje LCC dar bandė laikytis šalia, tačiau šeimininkai nuo pirmųjų minučių atrodė aštresni, geriau jautėsi savo aikštėje ir pamažu ėmė krautis persvarą. Po pirmojo kėlinio BC „Širvintos UHB-Group“ jau buvo priekyje 23:17, o antrajame ketvirtyje rungtynių kryptis pakrypo dar aiškiau. Šeimininkai laimėjo šią atkarpą net 31:16, prieš ilgąją pertrauką susikrovė triuškinantį pranašumą (54:33) ir LCC komandai paliko itin mažai erdvės sugrįžimui. Po pertraukos trečiasis kėlinys baigėsi lygiai (76:55), o ketvirtajame širvintiškiai ramiai išlaikė saugų atstumą ir užtikrintai uždarė tiek rungtynes, tiek visą seriją.

Šeimininkų pranašumas šį vakarą labiausiai jautėsi perimetre ir bendrame rungtynių tempe. BC „Širvintos UHB-Group“ pataikė 12 tritaškių iš 34, kai LCC realizavo vos 4 metimus iš 25, taip pat laimėjo kovą dėl kamuolių 48:40. Labai ryškiai išsiskyrė suolelio indėlis – širvintiškių surinko net 41, kai svečiai tik 14. Nors LCC daugiau taškų pelnė baudos aikštelėje, bendras puolimo efektyvumas ir kur kas stabilesnis šeimininkų žaidimas neleido klaipėdiečiams rimčiau pagalvoti apie sugrįžimą.

Nugalėtojų gretose rezultatyviausias buvo Martynas Butrimas, pelnęs 16 taškų ir atkovojęs 5 kamuolius. Po 14 taškų pridėjo Laurynas Kirlys ir Rokas Jukonis, o pastarasis dar atkovojo 8 kamuolius bei atliko 4 rezultatyvius perdavimus.

LCC komandoje rezultatyviausias buvo Borivoj Kojic su 23 taškais ir 4 rezultatyviais perdavimais, Kornelijus Zikas pridėjo 14 taškų, o Mantas Litvinas surinko 11 taškų ir atkovojo 8 kamuolius.

BC „Širvintos UHB-Group“ ketvirtfinalio seriją uždarė labai tvirtu pareiškimu ir į finalo ketvertą žengia su dar didesniu pasitikėjimu savimi. Svarbu ir tai, kad lemiamos sezono kovos vyks jų pačių aikštėje, tad Širvintos turės galimybę dėl vietos finale kovoti savų sirgalių akivaizdoje.

The post Širvintos į finalo ketvertą įžengė galingai – LCC viltys užgeso dar prieš ilgąją pertrauką appeared first on RKL.

Rungtynės dėl trečiosios vietos prasidėjo nervingai ir nerezultatyviai. Per pirmąją mačo pusę abi komandos ilgai ieškojo savo žaidimo ritmo, o taškai rinkosi sunkiai. Pirmajame kėlinyje kiek geriau atrodė BC „Radviliškis“, kuris po dešimties minučių pirmavo 17:14, tačiau antrajame kėlinyje Jonavos komanda atsakė solidesne atkarpa, laimėjo ją 20:11 ir į ilgąją pertrauką išėjo pirmaudama 34:28.

Po pertraukos rungtynės įgavo pagreitį. Trečiajame kėlinyje Radviliškio ekipa pagaliau užkūrė savo puolimą ir vien per šią atkarpą surinko 24 taškus – daugiau nei per kiekvieną iš pirmųjų dviejų kėlinių atskirai. BC „Radviliškis“ vis dažniau ieškojo sprendimų per priekinę liniją, o Jonava atsakinėjo žaidimu per perimetrą. Toks apsikeitimas smūgiais greitai sugrąžino intrigą, o prieš paskutinį ketvirtį švieslentė rodė lygybę (52:52).

Ketvirtajame kėlinyje rungtynės virto tikru nervų išbandymu. Komandos keitėsi taikliais tolimais metimais, nė viena nesugebėjo atitrūkti, o kėlinio viduryje vyravo visiška lygybė – 63:63. Toks ritmas išsilaikė iki pat pagrindinio laiko pabaigos. BC „Radviliškis“ dar turėjo paskutinę ataką išplėšti pergalę, tačiau tolimas metimas tikslo nepasiekė, tad bronzos likimas persikėlė į pratęsimą.

Papildomos penkios minutės prasidėjo taip, kaip Jonavos SC ir galėjo svajoti – svečiai spurtavo 8:0 ir iškart susikrovė labai svarbų pranašumą. Radviliškio komanda dar mėgino kabintis, tačiau lemiamu metu pritrūko tikslumo ir šalto proto. Likus maždaug 30 sekundžių BC „Radviliškis“ skaudžiai suklydo, o tada jau teko stabdyti varžovus pražangomis. Jonava tuo pasinaudojo ir, nors vienas baudos metimas skriejo pro šalį, tokio šanso jau nebepaleido.

Šiose rungtynėse dėl bronzos istoriją geriausiai pasako keli svarbūs skaičiai. Jonavos SC nors ir nelaimėjo kovos dėl kamuolių, tačiau kur kas geriau saugojo kamuolį – padarė tik 10 klaidų, kai BC „Radviliškis“ suklydo 16 kartų. Jonaviškiai taip pat pataikė daugiau tritaškių – 10 prieš 8, atliko daugiau rezultatyvių perdavimų – 20 prieš 17. Tuo metu Radviliškio komandai daug davė žaidimas arčiau krepšio ir 46 atkovoti kamuoliai, bet lemiamomis akimirkomis rungtynės išslydo iš rankų.

Bronzos laimėtojų gretose Šarūnas Dambrauskas pelnė 16 taškų, Nojus Pankratjevas pridėjo 15, Mantas Milukas surinko 12 taškų, Dominykas Gerasimovas atliko 7 rezultatyvius perdavimus, o Kajus Gerdžiūnas prie pergalės prisidėjo 11 taškų, 7 atkovotais kamuoliais ir 5 rezultatyviais perdavimais.

BC „Radviliškio“ komandoje po 15 taškų surinko Almantas ir Daivaras Pakarkliai, Laurynas Jokubauskas pridėjo 13 taškų ir 8 atkovotus kamuolius.

Pakruojyje vykęs mažasis finalas pateisino viską, ko galima tikėtis iš kovos dėl medalių – įtampą, permainingą eigą ir pratęsimo dramą. Šįkart paskutinį žodį tarė Jonavos SC, kuri svarbiausiu metu išliko tvirtesnė ir savo sezoną užbaigė bronzos medaliais.

The post Jonavos SC pratęsime palaužė BC „Radviliškį“ ir Pakruojyje iškovojo bronzą appeared first on RKL.

Širvintų komanda į rungtynes atėjo be jokių užuolankų – nuo pat pradžių spaudė varžovus, greitai primetė savo ritmą ir dar pirmoje mačo pusėje ėmė krautis labai solidų pranašumą. LCC dar laikėsi greta, tačiau svečiai vis rasdavo, kuo atsakyti, o antrajame kėlinyje jų persvara jau ėmė augti ir į dviženklius skaičius. Prieš ilgąją pertrauką BC „Širvintos UHB-Group“ jau pirmavo 47:32 ir buvo aišku, kad šeimininkams reikės labai rimto sugrįžimo.

Po pertraukos vaizdas pernelyg nesikeitė. Širvintų ekipa ir toliau laikė rungtynių kontrolę savo rankose, neleido LCC priartėti ir vienu metu buvo atitrūkusi net 23 taškais (77:54). Klaipėdiečiai ketvirtajame kėlinyje dar pabandė gaivinti intrigą, laimėjo paskutinę atkarpą 22:14, tačiau per ankstesnius tris kėlinius susikrautas svečių rezervas buvo per didelis. BC „Širvintos UHB-Group“ šį vakarą LCC aikštėje atrodė brandesnė, fiziškesnė ir geriau pasirengusi tokio svorio rungtynėms.

Šįkart rungtynių istoriją labai aiškiai pasako keli skaičiai. BC „Širvintos UHB-Group“ triuškinamai laimėjo kovą dėl kamuolių 46:29, o tai leido ne tik kontroliuoti tempą, bet ir nuolat kurti sau papildomas atakas. Svečiai taip pat pelnė net 44 taškus baudos aikštelėje, kai LCC ten surinko 34, o ypač iškalbingas buvo antrųjų šansų skirtumas – 21 prieš 4. LCC šiame mače strigo iš toli, pataikydami vos 5 tritaškius iš 26 bandymų, tad net ir gana solidus pataikymas baudų metimuose neleido rimčiau perlaužti rungtynių eigos.

Nugalėtojams Martynas Butrimas pelnė 18 taškų ir atkovojo 7 kamuolius, Tautvydas Kazimieras Vyšniauskas pridėjo 15 taškų, Rokas Jukonis surinko 14 taškų ir 9 atkovotus kamuolius, o Ovidijus Varanauskas puikiai dirigavo komandai, išdalydamas net 10 rezultatyvių perdavimų.

LCC gretose rezultatyviausias buvo Borivoj Kojic su 22 taškais, Kornelijus Zikas pelnė 14 taškų ir atkovojo 5 kamuolius, Hryhorii  Leskiv pridėjo 9 taškus.

BC „Širvintos UHB-Group“ šiuo laimėjimu ne tik atsitiesė serijoje, bet ir pavogė varžovų namų aikštės pranašumą pačiu svarbiausiu metu. Dabar ketvirtfinalio kontrolė jau jų rankose, o kitos rungtynės Širvintose gali tapti ta riba, už kurios LCC sezonui grėstų pabaiga.

The post „Širvintos UHB-Group“ parbloškė LCC jų pačių tvirtovėje appeared first on RKL.

Šį vakarą Birštone ryškiausiai degė vienas vardas – Ignas Juškevičius. Kai rungtynės reikalavo lyderio, „Milastos“ vedlys surengė tiesiog monstrišką pasirodymą ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl Birštono komanda svarbioje serijos akistatoje žengė dar vieną žingsnį finalo ketverto link.

Rungtynes geriau pradėjo šeimininkai, kurie jau pirmajame kėlinyje susikrovė apčiuopiamesnę persvarą. „Milasta“ sėkmingiau įėjo į mačą, susitvarkė su pirmine įtampa ir po pirmųjų dešimties minučių pirmavo 25:19. Antrajame ketvirtyje Tauragės komanda mėgino kabintis, neleido varžovams nutolti ir šią atkarpą laimėjo dviem taškais, tačiau Birštonas į ilgąją pertrauką išsinešė trapų, bet svarbų pranašumą – 40:36.

Po pertraukos „Milasta“ vėl ėmė tvirčiau kontroliuoti rungtynių eigą. Trečiajame kėlinyje Birštoniečiai atsakė solidesniu puolimu, susigrąžino kiek didesnį atstumą ir prieš lemiamą ketvirtį buvo priekyje 62:54. Nors paskutinėje atkarpoje „Tauragė“ dar bandė kabintis ir ieškoti šanso sugrįžti, šeimininkai neleido rungtynėms išslysti iš rankų. Birštono ekipa išlaikė ritmą, atsilaikė prieš svečių spaudimą ir uždarė itin svarbią pergalę savo aikštėje.

Šįkart rungtynių istoriją geriausiai papasakojo ne bendri skaičiai, o keli labai aiškūs akcentai. Birštono komandą ant savo pečių tempė Ignas Juškevičius, surinkęs 23 taškus ir net 21 atkovotą kamuolį – toks dominavimas po krepšiais Tauragei tapo per sunkiai išsprendžiama užduotimi. Prie jo puikiai derėjo Aidas Kavaliauskas, kuris ne tik pelnė 13 taškų, bet ir išdalijo 11 rezultatyvių perdavimų. Būtent šių dviejų žaidėjų tandenas ir „Milastos“ laimėta kova dėl kamuolių 48:35 leido šeimininkams triumfuoti.

Tauragės komandoje Gvidas Galinauskas pelnė 19 taškų ir atkovojo 6 kamuolius, Martynas Šeputis pridėjo 14 taškų ir 7 atkovotus kamuolius, o Karolis Šarukas surinko 13 taškų ir 7 atkovotus kamuolius.

Birštono „Milasta“ šįkart laimėjo rungtynes, kuriose reikėjo ne tik kantrybės, bet ir ryškaus lyderio balso. Jį šeimininkams davė Ignas Juškevičius, kurio monstriškas vakaras leido Birštono ekipai susigrąžinti serijos kontrolę ir išsaugoti namų aikštės pranašumą pačiu svarbiausiu metu.

The post Monstriškas Igno Juškevičiaus vakaras išsaugojo „Milastai“ namų aikštės pranašumą appeared first on RKL.

Tai buvo atkakliausios šios serijos rungtynės, tačiau ir trečią kartą paskutinį žodį tarė Prienų komanda. „Tikodenta“ į šį mačą stojo be Modesto Žaunieriūno ir Roko Stankevičiaus, bet ir be jų šeimininkai rungtynių pradžioje atrodė tvirčiau. Prienai geriau įėjo į susitikimą, po pirmojo kėlinio pirmavo 22:18, o antrajame dar labiau sustiprino savo pozicijas. Iki ilgosios pertraukos „Tikodenta“ išlaikė kontrolę savo rankose ir į rūbinę išėjo pirmaudama 46:39.

Vis dėlto po pertraukos rungtynių ritmas apsivertė. Gargždų SC trečiajame kėlinyje surado savąjį žaidimo ritmą, laimėjo atkarpą 25:15 taip pasiklodam sau 3 taškų persvarą prieš lemiamą ketvirtį 64:61. Atrodė, kad iniciatyva slysta iš Prienų rankų, tačiau šeimininkai nepalūžo. Ketvirtajame kėlinyje „Tikodenta“ parodė charakterį, išsikapstė iš nepatogios situacijos ir sugrąžino rungtynes į lygią kovą. Per pagrindinį laiką nugalėtojas taip ir nepaaiškėjo (77:77), tad viskas persikėlė į pratęsimą.

Papildomos penkios minutės geriau susiklostė būtent Prienams. Nors įtampa neslūgo iki pat finalinės sirenos, „Tikodenta“ svarbiausiais momentais išliko šaltesnė, tiksliau sužaidė lemiamas atakas ir uždarė ne tik rungtynes, bet ir visą seriją. Gargždų ekipa dar kartą kabinosi, tačiau Prienai savo aikštėje šanso jau nepaleido.

Šeimininkų pergalę padėjo nulipdyti kelios labai aiškios detalės. Prienai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 44:41, atliko daugiau rezultatyvių perdavimų – 16 prieš 12, pataikė daugiau tritaškių – 12 prieš 9 ir dažniau baudė varžovus po klaidų, pelnydami 11 taškų prieš 8. Nors Gargždai iš žaidimo atakavo vos taikliau – 35/75 prieš 33/72 – ir daugiau taškų susirinko baudos aikštelėje, „Tikodenta“ atsakė solidesniu pataikymu iš toli bei tvirtesniais sprendimais pačioje pabaigoje. Būtent tai ir tapo skirtumu tarp pergalės bei sezono pratęsimo svečiams.

Prienų gretose ryškiausiai žibėjo Ignas Dirda, pelnęs 23 taškus ir atlikęs 5 rezultatyvius perdavimus. Matas Kolesnikovas pridėjo 17 taškų, 7 atkovotus kamuolius ir 3 rezultatyvius perdavimus, Lukas Žukauskas taip pat surinko 17 taškų, o Edgaras Daunys rinko sau būdingą dvigubą dublį pelnydamas 11 taškų ir atkovodamas net 14 kamuolių.

Gargždų komandoje 23 taškus surinko Aarvydas Toliušis, Aringas Brazauskas pelnė 20.

Prienų „Tikodenta“ šioje serijoje parodė ne tik talentą, bet ir brandą. Net ir be Roko Stankevičiaus prieniškiai atrado būdų laimėti, atlaikė sunkų momentą po trečiojo kėlinio ir galiausiai užtikrintai uždarė ketvirtfinalį. Dabar jų laukia dar didesnis iššūkis – finalo ketvertas Širvintose.

The post Be svarbių žaidėjų likusi „Tikodenta“ po pratęsimo uždarė seriją ir žengė į finalo ketvertą appeared first on RKL.

Savų sirgalių akivaizdoje 91:71 (20:18, 15:14, 33:20, 23:19) šilališkiai palaužė kauniečius ir serijoje iki trijų pergalių išsiveržė į priekį 2–1.

VDU studentai puikiai pradėjo rungtynes ir po trijų iš eilės taiklių tolimų metimų pabėgo į priekį – 9:2. Šilališkiai nesutriko ir greitai priartėjo (11:10), o per likusį kėlinio laiką komandos žaidė taškas į tašką. Antrajame kėlinyje šeimininkai ėmė tolti ir susikrovė solidesnę persvarą (30:23), priversdami svečius prašyti pertraukėlės. Iki ilgosios pertraukos VDU sugebėjo sumažinti atsilikimą, tačiau priekyje išliko „Lūšis“ – 35:32.

Po pertraukos šilališkiai vėl spurtavo (41:34), o VDU ekipai niekaip nepavyko sustabdyti varžovų puolimo – skirtumas netrukus tapo dviženklis. Laikas tirpo, o atotrūkis tik augo (70:52), kol VDU puolimą kiek pagyvino nuo suolo pakilęs G. Alikas. Likus žaisti 3 minutes D. Uosis dar bandė traukti kauniečius į priekį (77:66), tačiau to sugrįžti į rungtynes nepakako.

Šilalės „Lūšis“: Rokas Kreišmontas 19 (5/8 trit.), Nedas Vydmantas 16 (8/11 dvit.), Liudas Valantinas 12 (2 rez. perd.), Valdas Vasylius 11 (22 naud.), Gustas Blinkinas 10.

Vytauto Didžiojo universitetas: Domas Uosis 20 (14 naud.).

The post VDU studentai antrą kartą nepasipriešino Šilalės krepšininkams appeared first on RKL.

Tačiau šįkart Pakruojyje viskas neapsiribos vien finalinėmis rungtynėmis. Miestas kelias dienas gyvens krepšiniu: jau balandžio 23 d. startuos paroda, filmo peržiūra ir pasikalbėjimai su Pakruojo komandos žaidėjais. Balandžio 25 d. krepšinio nuotaiką pratęs 3×3 turnyras, o balandžio 26 d. ateis svarbiausia diena – finalai.

Intrigos čia netrūks. Abi komandos į finalą atvyksta geros formos, abi turi aiškų savo žaidimo braižą, o ir tarpusavio rungtynės šį sezoną parodė, kad lengvo pasivaikščiojimo nebus nė vienai pusei. Reguliariajame sezone komandos pasidalijo po pergalę: kartą Trakai laimėjo 84:77, o kitame mače Vilniaus rajono KK-VRSC atsirevanšavo 92:90.

Vilniaus rajono KK-VRSC – sunkiai stabdomas potencialas puolime

Vilniaus rajono KK-VRSC į finalą atsineša vieną ryškiausių savo pranašumų – labai platų puolimo arsenalą. Komanda per rungtynes vidutiniškai renka po  94,6 taško.

Dar svarbiau tai, kad šis puolimas nėra pastatytas ant vieno žmogaus pečių. Vilniaus rajono komandoje net penki žaidėjai vidutiniškai renka daugiau nei po 10 taškų. Tai reiškia, kad varžovams neužtenka sustabdyti vieno lyderio – pavojus krepšiui gali pasirodyti iš bet kur.

Tadas Poška renka po 14,6 taško ir atkovoja po 5,2 kamuolio, o dvitaškius meta labai solidžiu 64,5 proc. taiklumu. Dovydas Rimkus prideda po 14,2 taško, turi gerą metimą iš toli ir patikimai meta baudas. Dovydas Sakalnikas taip pat yra vienas svarbiausių puolimo žmonių – 13,2 taško, 6,3 atkovoto kamuolio ir 63,4 proc. dvitaškių taiklumas.

Prie šios trijulės prisideda aukštaūgis Mantas Šerkšnas, renkantis po 11,6 taško ir pataikantis 35,8 proc. tritaškių, bei Karolis Eigminas, kuris renka po 10,6 taško, atlieka po 3,1 rezultatyvaus perdavimo ir dvitaškius realizuoja įspūdingu 73,1 proc. taiklumu.

Toks puolimo gylis finale gali būti Vilniaus Rajono klubo raktas į pergalę. Jeigu vienam žaidėjui rungtynės nesiklosto, atsiranda kitas. Jeigu varžovai susispaudžia baudos aikštelėje, atsiveria metimai iš toli. Jeigu gynyba per daug orientuojasi į pagrindinius taškų rinkėjus, kažkas kitas gali nubausti.

Trakai – komanda, kuri moka žaisti dideles rungtynes

KK „Trakai-Trakų SC“ statistiškai renka mažiau taškų nei varžovai – po 87,9 per rungtynes, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jų puolimas silpnas. Trakai taip pat gerai dalijasi kamuoliu, atlieka po 20,8 rezultatyvaus perdavimo, atkovoja po 39,1 kamuolio ir turi ne vieną žaidėją, galintį imtis iniciatyvos.

Vienas pagrindinių Trakų puolimo veidų – Benas Aleliūnas. Jis renka po 15,3 taško, atlieka po 3,4 rezultatyvaus perdavimo ir yra žaidėjas, galintis kurti tiek sau, tiek komandos draugams. Jo vaidmuo finale gali būti itin svarbus, nes Trakams reikės žmogaus, kuris ramiai priimtų sprendimus tada, kai rungtynės ims kaisti.

Šalia jo – Rapolas Raižys, renkantis po 13,5 taško ir atliekantis po 4,5 rezultatyvaus perdavimo. Jis jau įrodė, kad gali būti labai svarbus tarpusavio rungtynėse: viename mače su Vilniaus rajono KK-VRSC pelnė 25 taškus, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir surinko 27 naudingumo balus. Tokie pasirodymai finale gali tapti aukso vertės.

Trakams taip pat svarbus Giedrius Giedra, kuris prideda po 11,3 taško ir atkovoja po 6,6 kamuolio. Po krepšiais jo indėlis bus vienas iš raktų, nes Vilniaus rajono komanda turi daug fiziškumo ir gerai atakuoja iš artimesnių distancijų.

Atskiro paminėjimo vertas ir Tomas Sipovič. Jo vidurkis – 8,6 taško, tačiau 40,6 proc. tritaškių taiklumas daro jį žaidėju, kurio negalima palikti laisvo. Finale tokie metikai dažnai tampa tyliais rungtynių perlaužėjais – vienas ar du tritaškiai tinkamu momentu gali pakeisti visą emociją.

Skirtingi keliai į tą patį tikslą

Šio finalo įdomumas slypi ne tik rezultatuose, bet ir komandų skirtumuose. Vilniaus rajono KK-VRSC atrodo kaip galingesnė puolimo mašina – daugiau taškų, aukštesnis dvitaškių procentas, didesnis atkovotų kamuolių vidurkis ir labai platus žaidėjų ratas.

Jie meta 60,2 proc. dvitaškių, atkovoja po 40,6 kamuolio, atlieka po 20,9 rezultatyvaus perdavimo ir turi pakankamai rankų, kad spaudimas nekristų ant vieno žmogaus.

Trakai savo ruožtu gali atsakyti organizuotumu, patirtimi svarbiose atkarpose ir gebėjimu žaisti arti varžovo. Reguliariajame sezone jie jau parodė, kad gali nugalėti Vilniaus rajono ekipą, o antrose tarpusavio rungtynėse pralaimėjo vos dviem taškais. Tai komanda, kuri neateis į finalą tik stebėti varžovų šou.

Kas gali nulemti finalą?

Šiame finale labai svarbu bus ne tik tai, kas geriau pataikys, bet ir kas greičiau įves savo žaidimo taisykles. Vilniaus rajono KK-VRSC mėgsta žaisti agresyviai gynyboje, spausti varžovus, kabintis į kiekvieną kamuolį ir, paprastai tariant, nuiminėti kamuolius nuo galvų. Tokia energija jiems leidžia greitai pereiti į puolimą, susikurti papildomų šansų ir tada bausti varžovus tritaškiais.

Tai komanda, kuri gali labai greitai pakeisti rungtynių eigą. Atrodo, kad varžovas dar laikosi, bet keli atkovoti kamuoliai puolime, keli perimti kamuoliai, vienas kitas taiklus metimas iš toli – ir skirtumas jau pradeda augti. Būtent todėl Trakams reikės ne tik gerai gintis nuo pirmos atakos, bet ir neleist VRKK karaliauti jų baudos aikštelėje.

Kita vertus, KK „Trakai-Trakų SC“ taip pat turi savo būdą laužyti varžovus. Jie mėgsta užspausti oponentus, neleisti jiems patogiai pradėti atakų ir versti priimti skubotus sprendimus. Jeigu Trakai įvels Vilniaus rajono komandą į nepatogų ritmą, sumažins jų laisvus metimus ir neleis lengvai kartoti atakų, tai rungtynės gali pakrypti labai netikėta linkme.

Todėl viena svarbiausių finalo kovų vyks ne tik po krepšiu ar prie tritaškio linijos, bet ir dėl iniciatyvos. Ar Vilniaus rajono KK-VRSC sugebės savo agresyvumu susikurti antruosius šansus ir laisvus metimus? Ar Trakai savo spaudimu privers varžovus strigti ir žaisti ne taip, kaip jiems patogu?

Finalą gali nulemti mažos detalės: laiku pastatyta užtvara, atkovotas kamuolys puolime po netaiklaus metimo, priverstinė klaida ar greitas tritaškis po papildomo perdavimo.

Prognozė

Pagal sezono skaičius Vilniaus rajono KK-VRSC atrodo kaip komanda, turinti šiek tiek daugiau puolimo jėgos. Net penki dviženklį taškų vidurkį turintys žaidėjai, puikus dvitaškių pataikymas ir rezultatyvumas leidžia juos laikyti labai rimtais pretendentais į titulą.

Tačiau finalas nėra vien vidurkių lentelė. KK „Trakai-Trakų SC“ jau įrodė, kad gali su šiuo varžovu žaisti lygiai, o abi tarpusavio rungtynės buvo atkaklios iki pat pabaigos. Be to, abi komandos atkrintamosiose dar nepralaimėjo, todėl į Pakruojį atvyksta su pasitikėjimu ir aiškiu tikslu.

Laukia finalas, kuriame turėtų netrūkti taškų, įtampos ir gerų individualių pasirodymų. Vilniaus rajono KK-VRSC turi platesnį puolimo arsenalą, bet Trakai turi pakankamai charakterio ir kokybės, kad šią kovą paverstų tikra drama.

Jau balandžio 26d. Pakruojyje laukia didžioji B diviziono sezono kulminacija – dviejų nepralaimėjusių atkrintamųjų komandų mūšis dėl titulo.

Finalų dienos spaudos konferencija:

The post Nostra.lt-RKL B diviziono didysis finalas: dvi atkrintamosiose nepralaimėjusios komandos – vienas čempionų titulas appeared first on RKL.

Vilniaus krašto komandų akistata didžiajame finale

17:30 val. prasidėsiančioje kulminacijoje susitiks KK Trakų „Trakai-SC“ ir Vilniaus rajono krepšinio klubas. Abi komandos į finalą žengė užtikrintai – pusfinalio serijas laimėjo „sausais“ rezultatais 2:0. Vilniaus rajono ekipa šiame sezone apskritai yra patyrusi vos tris pralaimėjimus, o vienintelis jų reguliariajame sezone buvo būtent prieš būsimus varžovus iš Trakų. Tai finalui suteikia papildomos intrigos – ar Trakai sugebės dar kartą savo pranašumą, o gal Vilniaus rajono komanda pasieks peragalę svarbiausioje sezono dvikovoje? Viena aišku – laukia principinė, emocinga ir iki paskutinių sekundžių nenuspėjama kova dėl čempionų titulo.

Galybė prizų ir įtraukiančios veiklos žiūrovams

Į Pakruojo Atžalyno gimnazijos sporto salę atvykę sirgaliai taps ne tik finalų liudininkais, bet ir aktyviais renginio dalyviais. Pertraukų metu vyks lygos rėmėjų konkursai, o viso renginio metu žiūrovų lauks partnerių „Nostra“, „Food on Foot“, „Vilniaus alus“ (nealkoholinis), vandens „Akvilė“, „Dobele“ ir kitų įsteigtos dovanos. Tai bus tikra krepšinio šventė, kurioje emocijos, azartas ir prizai lydės nuo pirmojo švilpuko iki pat finalinės sirenos

1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių paroda, filmo peržiūra ir susitikimas su žaidėjais

Krepšinio šventė Pakruojyje prasidės dar balandžio 23 dieną. Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje bus atidaryta speciali 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių paroda. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojai galės iš arti susipažinti su istoriniais Lietuvos sporto momentais, unikalia atributika ir pajusti olimpinės istorijos dvasią. Po parodos pristatymo žiūrovų lauks Lietuvos krepšinio 100-mečiui skirtas filmas, o vakarą vainikuos gyvi pokalbiai su Pakruojo SC „Lygumų ŽŪB“ komandos žaidėjais, tai puiki proga išgirsti istorijas iš pirmų lūpų ir dar labiau įsitraukti į krepšinio bendruomenę.

3×3 turnyras ir MG automobilių paroda

Balandžio 25 dieną, dieną prieš finalus, Pakruojis taps traukos centru visiems krepšinio mėgėjams. Miesto gyventojai ir svečiai galės iš arti apžiūrėti MG automobilių parodą bei stebėti 3×3 krepšinio turnyrą, kuriame varžysis daugiau nei 30 gatvės krepšinio entuziastų iš visos Lietuvos. Tai bus puiki įžanga į finalo savaitgalį, kupina energijos, greito tempo krepšinio ir bendruomeniškos atmosferos.

B diviziono snaiperio konkursas

Finalo dieną verta atvykti anksčiau – jau nuo 12:00 val. startuos B diviziono snaiperio konkursas. Taikliausi lygos metikai varžysis dėl geriausio tritaškininko titulo, o nugalėtojo laukia išskirtinis prizas – lygos partnerio MG automobilis trims dienoms. Tai ne tik prestižinė kova dėl vardo, bet ir puiki proga išvysti tikrą metikų meistriškumą iš arti.

B diviziono finalo diena Pakruojyje žada tapti ne tik B diviziono sezono kulminacija, bet ir visos bendruomenės švente, sujungiančia sportą, pramogas ir nepamirštamas emocijas. Tai renginys, kuriame susitinka geriausios komandos, aistringiausi sirgaliai ir tikra krepšinio dvasia. Mažasis finalas prasidės 14:00 val., o didysis finalas – 17:30 val.

The post 5 priežastys, kodėl negalite praleisti Nostra.lt-RKL B diviziono finalo Pakruojyje appeared first on RKL.

Šventė prasidės jau balandžio 23 d. – laukia paroda, filmo peržiūra ir pasikalbėjimai su Pakruojo komandos žaidėjais. Balandžio 25 d. krepšinio ritmą pratęs 3×3 turnyras Pakruojyje, o balandžio 26 d. ateis metas svarbiausioms kovoms – finalams.

Viena jų – B diviziono mažasis finalas, kuriame susitiks Jonavos SC ir BC „Radviliškis“. Iš pirmo žvilgsnio favoritų etiketė gana aiškiai krypsta į radviliškiečių pusę, tačiau tokiose rungtynėse vien skaičių dažnai neužtenka. Bronzos kova – tai ne tik statistika, bet ir charakteris.

„Radviliškis“ ir jo puolimo ginklai

Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti „Radviliškį“, tai būtų komanda, kuri mėgsta ir moka bausti iš toli. Radviliškiečiai per rungtynes renka po 90,1 taško, o jų tritaškių arsenalas – vienas pagrindinių argumentų šioje poroje.

Komanda išmeta net po 31,8 tritaškio ir pataiko po 11,1, o bendras taiklumas siekia 34,9 proc. Tai reiškia viena: Jonavos SC gynybai teks labai daug bėgioti, keistis, laiku uždarinėti kampus ir neleisti varžovams pajusti ritmo.

Tuo labiau, kad „Radviliškis“ pavojingas ne vien perimetre. Jie gerai dalijasi kamuoliu, renka po 20,6 rezultatyvaus perdavimo, o keli žaidėjai bet kurią dieną gali tapti pagrindiniu rungtynių herojumi.

Almantas Pakarklis – bene ryškiausias šios komandos puolimo veidas. Jo 13,9 taško vidurkis gal ir neatrodo kosminis, bet skaičiai už jo slepia efektyvumą: 62,7 proc. dvitaškių ir net 42,7 proc. tritaškių. Tokį žaidėją sunku dengti, nes jis gali nubausti įvairiais būdais.

Po krepšiu daug darbo Jonavai pridės Laurynas Jokubauskas, renkantis po 11 taškų ir 7,1 atkovoto kamuolio. Jis dvitaškius meta itin solidžiai – 65,2 proc. taiklumu, todėl baudos aikštelėje jam duoti per daug laisvės būtų labai pavojinga.

Dar vienas svarbus vardas – Aivaras Kvedaravičius. Jo statistika universali: 10 taškų, 5,2 atkovoto kamuolio, 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir 2 perimti kamuoliai. Tai žaidėjas, kuris gali ne tik pats užbaigti atakas, bet ir išjudinti visą komandą.

Jonavos SC viltys: lyderiai ir Bukausko faktorius

Jonavos SC šioje poroje nėra favoritė. Tai reikia pasakyti tiesiai. Radviliškis turi platesnį puolimo pasirinkimą, geresnį pataikymą iš toli ir kiek solidesnį bendrą statistinį vaizdą.

Bet sporte autsaiderio statusas kartais yra net patogus. Iš tavęs mažiau tikimasi, spaudimas – mažesnis, o viena sėkminga atkarpa gali priversti favoritą nervintis.

Jonavos SC renka po 86 taškus, todėl kalbėti apie komandą, kuri negali puolime atsakyti, būtų neteisinga. Jonava dažniau ieško taškų arčiau krepšio, meta daugiau dvitaškių ir juos realizuoja solidžiai – 54,3 proc. taiklumu. Tai komanda, kuri savo šansų turės, ypač jei pavyks pristabdyti „Radviliškio“ greitesnį puolimą ir neleisti rungtynėms virsti tritaškių konkursu.

Pagrindinis Jonavos žmogus puolime – Mantas Milukas. Jo skaičiai kalba patys už save: 14,1 taško, 8,4 atkovoto kamuolio, 2 rezultatyvūs perdavimai ir 17,6 naudingumo balo. Tai žaidėjas, kuris Jonavai gali duoti labai daug – tiek taškais, tiek kova po krepšiais. Prieš „Radviliškį“ jo indėlis gali būti vienas svarbiausių, nes jonaviečiams reikės ne tik pataikymo, bet ir fiziškumo.

Ne mažiau svarbus ir Dominykas Bukauskas. Jis sezone renka po 13,1 taško, atkovoja po 5 kamuolius, atlieka po 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuoja 16,2 naudingumo balo vidurkį. O po to, kai antrose pusfinalio rungtynėse jis įmetė 34 taškus, Bukausko vardas tampa vienu įdomiausių šios serijos akcentų. Ar tai buvo vieno vakaro sprogimas? O gal ženklas, kad Jonava turi dar vieną žmogų, galintį imtis iniciatyvos, kai komandai labiausiai reikia?

Šalia jų – Šarūnas Dambrauskas, renkantis po 13 taškų, pridedantis 2,7 atkovoto kamuolio ir 2,5 rezultatyvaus perdavimo. Jonavai reikės jo ramybės, taškų ir sprendimų svarbiausiais momentais. Jeigu Milukas, Bukauskas ir Dambrauskas visi kartu bus savo ritme,  Radviliškio ekipai lengvo vakaro tikrai nebus.

Kur gali slypėti rungtynių lūžio taškas?

Šioje poroje labai daug priklausys nuo ritmo. „Radviliškis“ norės bėgti, judinti kamuolį ir ieškoti laisvų metimų iš toli. Jonavos SC naudingiau būtų pristabdyti tempą, versti varžovus žaisti per kontaktą ir neleisti jiems susikrauti persvaros tritaškiais.

Jeigu „Radviliškis“ anksti pataikys kelis tolimus metimus, Jonavai gali būti sunku vytis. Bet jeigu Jonavos SC išlaikys rungtynes taškas į tašką, tada viskas taps kur kas įdomiau. Tokiais momentais favoritams dažnai pradeda drebėti rankos, o autsaideriai pajunta, kad gali.

Dar vienas svarbus dalykas – klaidos. Abi komandos klysta panašiai, bet „Radviliškis“ aktyviau perima kamuolius. Jei Jonava praras kamuolius pavojingose vietose, radviliškiečiai gali greitai pabėgti į priekį. O mažajame finale vytis dviženklį skirtumą gali būti labai nemaloni užduotis.

Prognozė

Pagal visą sezono paveikslą „Radviliškis“ atrodo stipresnė komanda. Jie rezultatyvesni, geriau meta tritaškius, turi daugiau žaidėjų, galinčių rinkti taškus, ir atrodo įvairesni puolime. Todėl logiška manyti, kad būtent BC „Radviliškis“ yra šios serijos favoritas.

Jonavos SC atvyksta kaip autsaiderė, tačiau ne be kozirių. Miluko kova po krepšiais, Bukausko galimas sprogimas ir Dambrausko stabilumas gali paversti šią kovą kur kas karštesne, nei atrodytų iš pirmo žvligsnio.

Pakruojyje laukia ne tik finalinės rungtynės, bet ir tikra krepšinio šventė. O tokioje atmosferoje kartais gimsta istorijos, kurių vien iš statistikos nenumatysi.

Finalų dienos spaudos konferencija:

The post Nostra.lt-RKL B diviziono finalų dieną Pakruojyje – Jonavos SC ir BC „Radviliškio“ akistata dėl bronzos appeared first on RKL.

Vis dėlto realybė rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis gyventojų vis dar renkasi saugiausiai atrodantį, tačiau finansiškai neefektyvų sprendimą: santaupas laikyti einamojoje sąskaitoje.

Santaupos sąskaitose „nedirba“

Lietuvos banko duomenimis, pernai gyventojai einamosiose sąskaitose laikė beveik 19 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurios dažniausiai nesukuria jokios grąžos ir ilgainiui praranda vertę dėl infliacijos.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pastebi, kad tai viena dažniausių ir brangiai kainuojančių finansinių klaidų.

„Jei turite santaupų, kurias planuojate panaudoti vėliau – investuoti, atsidėti nenumatytiems atvejams ar skirti didesniems pirkiniams – svarbu, kad jos neliktų „neaktyvios“. Net ir paprasčiausi sprendimai, tokie kaip indėliai, leidžia ne tik saugoti pinigus, bet ir kompensuoti infliacijos poveikį“, – sako R. Šukevičius.

Pasak eksperto, laikyti pinigus sąskaitoje dažnai atrodo saugu, nes jie visada pasiekiami, tačiau tai tik sukuria saugumo iliuziją – pinigai nuvertėja, o galimybės juos „įdarbinti“ lieka neišnaudotos.

„Svarbu rasti balansą tarp prieinamumo ir naudos. Ne visos santaupos turi būti laikomos lengvai pasiekiamos, tačiau jos neturėtų būti ir visiškai „užrakintos“. Čia ir atsiranda skirtingų finansinių priemonių derinimo svarba“, – pažymi R. Šukevičius.

„Svarbu ne tik uždirbti grąžą, bet ir išlaikyti santaupų vertę“

Pastaraisiais metais finansų rinkose labiau dominavo stabilizacijos tendencija. Nors Europos centrinio banko (ECB) nustatytos bazinės palūkanos jau kurį laiką laikosi ties 2 proc. riba, ekonominė aplinka išlieka jautri išoriniams veiksniams. Situaciją šiuo metu gana stipriai veikia Irano konfliktas – finansų rinkų vertinimu, naftos kainų augimo grėsmė gali paskatinti ECB sparčiau didinti palūkanų normas. 

„Net ir tokioje aplinkoje nereikėtų vengti taupymo sprendimų – pavyzdžiui, terminuotuosius indėlius galima rinktis trumpesniems laikotarpiams, o vėliau, pasikeitus sąlygoms, lėšas reinvestuoti“, – sako R. Šukevičius.

Anot jo, ekonomistai neatmeta ir vadinamojo stagfliacijos scenarijaus, kai ekonomika auga lėčiau, o kainos kyla.

„Tokiu atveju finansinis atsparumas tampa ypač svarbus – ne tik uždirbti grąžą, bet ir išlaikyti santaupų vertę, – sako R. Šukevičius. – Todėl šiuo metu lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių yra kur kas svarbesni nei bandymas „pagauti geriausią momentą“.

Nuo indėlių iki obligacijų: kaip praktiškai „įdarbinti“ santaupas

Kalbant apie praktinius sprendimus, saugiausia ir aiškiausia priemonė daugeliui gyventojų išliekajau minėti indėliai. Jie yra apdrausti iki 100 tūkst. eurų vienoje kredito įstaigoje, todėl pasižymi itin maža rizika ir leidžia uždirbti palūkanas. 

Svarbu žinoti, kad indėliai gali būti skirtingų tipų. Pavyzdžiui, LKU kredito unijų grupėje galima rinktis terminuotuosius, taupomuosius ar neatšaukiamus terminuotuosius – jie skiriasi tuo, kiek lėšos yra prieinamos ir kokias palūkanas galima gauti. Vieni suteikia daugiau lankstumo, kiti – didesnę grąžą. 

Tai leidžia pasirinkti taupymo sprendimą pagal savo tikslą – ar iš karto „įdarbinti“ didesnę sumą, ar ją kaupti palaipsniui. Be to, kredito unijos dažnai siūlo konkurencingesnes indėlių palūkanas nei kiti rinkos dalyviai, todėl prieš nusprendžiant, kur sudaryti indėlio sutartį, būtina palyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.

Kitas žingsnis norintiems didesnės grąžos, bet vis dar išlaikyti santykinai žemą riziką, yra obligacijos. Saugiausiomis laikomos valstybių obligacijos, o įmonių obligacijos gali pasiūlyti didesnę grąžą, tačiau kartu ir šiek tiek didesnę riziką. Lietuvos centrinė kredito unija taip pat yra išleidusi subordinuotųjų obligacijų emisiją – tai investavimo priemonė, kuri pagal riziką paprastai laikoma aukščiau indėlių, bet žemiau paprastų obligacijų.

Pagrindinė taisyklė – nesudėti visko į vieną vietą

Vis dėlto pagrindinis principas nesikeičia – svarbu ne viena priemonė, o jų derinys.

„Pinigų laikymas vienoje „kišenėje“ nėra optimalus sprendimas. Tikslinga juos paskirstyti – tiek pagal laikotarpius, tiek pagal skirtingas priemones. Tai padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir nelikti be greitai prieinamų lėšų ilgesnį laikotarpį“, – sako R. Šukevičius.

Ekspertas pataria santaupas planuoti taip, kad dalis jų būtų lengvai prieinama kasdieniams poreikiams, dalis įdarbinta trumpesniam laikotarpiui, o kita dalis – ilgesniam laikui. 

Tokiu būdu galima išlaikyti balansą tarp saugumo, grąžos ir lankstumo – ir užtikrinti, kad pinigai ne tik „guli“, bet ir dirba.

Daugiau informacijos: https://lku.lt

The post Neapibrėžtumo laikais – LKU grupės sprendimai: kur prarandate pinigus ir kaip to išvengti? appeared first on RKL.