{"id":15695,"date":"2020-07-09T10:20:08","date_gmt":"2020-07-09T10:20:08","guid":{"rendered":"https:\/\/unima.lt\/?page_id=15695"},"modified":"2020-09-16T09:08:14","modified_gmt":"2020-09-16T09:08:14","slug":"istorija","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/unima.lt\/istorija\/","title":{"rendered":"Istorija"},"content":{"rendered":"

[vc_row css_animation=\u201c\u201c row_type=\u201crow\u201c use_row_as_full_screen_section=\u201cno\u201c type=\u201cgrid\u201c angled_section=\u201cno\u201c text_align=\u201cleft\u201c background_image_as_pattern=\u201cwithout_pattern\u201c padding_top=\u201c87″ padding_bottom=\u201c0″ background_color=\u201c#f9f8f5″ z_index=\u201c\u201c][vc_column width=\u201c2\/12″][\/vc_column][vc_column width=\u201c8\/12″][vc_column_text]L\u0117li\u0173 teatras Lietuvoje<\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

L\u0117li\u0173 ir kauki\u0173 teatro element\u0173 tur\u0117jo senov\u0117s lietuvi\u0173 kalendorin\u0117s \u0161vent\u0117s ir papro\u010diai, med\u017eiokl\u0117s ir \u017eemdirbyst\u0117s, vestuvi\u0173 ir laidotuvi\u0173 apeigos. \u017dini\u0173 apie l\u0117lininkus Lietuvoje esama i\u0161 15 am\u017eiaus. 17 a. 2 pus\u0117je \u2013 20 a. 4-de\u0161imtmetyje Nemak\u0161\u010di\u0173 ba\u017eny\u010dioje V\u0117lyk\u0173 nakt\u012f vaidinta J\u0117zaus Kristaus kan\u010di\u0173 misterija. 6-8 \u017emon\u0117s vielomis vald\u0117 ~ 1 m auk\u0161\u010dio medines l\u0117les, kurios jud\u0117jo ant va\u017eeli\u0173. Kai kuri\u0173 persona\u017e\u0173 pavieniams epizodams suvaidinti buvo sukurta po kelet\u0105 l\u0117li\u0173 (J\u0117zui Kristui \u2013 12); kai kuriose \u017demaitijos ba\u017eny\u010diose \u0161ios tradicijos element\u0173 i\u0161liko iki 21 a. prad\u017eios. 18 a. Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s didikai (Radvilos, Oginskiai) savo dvaruose steig\u0117 marione\u010di\u0173 teatro trupes. Mykolo Kazimiero Radvilos r\u016bmuose Nesvy\u017eiuje rodyta ir marione\u010di\u0173 vaidinimai. 1753-58 Jeronimo Radvilos r\u016bmuose Bialoje (dabar Biala Podlaska) veik\u0117 l\u0117li\u0173 teatro trup\u0117. \u017dinoma, kad Oginski\u0173 l\u0117li\u0173 teatras gastroliavo ne tik Lietuvoje, bet ir Vakar\u0173 Europoje.<\/p>\n

 <\/p>\n

19 a. l\u0117li\u0173 teatr\u0173 k\u016brimas\u012f ir plitim\u0105 stabd\u0117 Rusijos draudimas vaidinti lietuvi\u0173 kalba. 19 a. 2 pus\u0117je \u012f Lietuv\u0105 atvykdavo klajojantieji l\u0117lininkai i\u0161 Lenkijos, \u010cekijos, Vokietijos, Pranc\u016bzijos, kit\u0173 \u0161ali\u0173. 19 a. Vilniuje vyko Mechaninio (arba automat\u0173) teatro vaidinimai, rodyti ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 teatro reginiai. 1-3 artist\u0173 valdomos l\u0117l\u0117s buvo rodomos mug\u0117se, \u012fvairiose \u0161vent\u0117se. Kai kur l\u0117li\u0173 vaidinimus rengdavo ir vietiniai gyventojai. 19 a. pab. Vilniuje vaidinta Luki\u0161ki\u0173 turgaus aik\u0161t\u0117je, ba\u017eny\u010di\u0173 \u0161ventoriuose, religin\u0117se eityn\u0117se, taip pat per atlaidus \u0160iluvoje, kitose vietose per religines ir liaudies \u0161ventes. Liaudies karnavaluose dalyvaudavo butaforiniai gyvuliai, Mor\u0117s (Kotr\u0117s), Raseini\u0173 Magd\u0117s, kitos i\u0161kam\u0161os, objektai (pvz., blukio vilkimas).<\/p>\n

 <\/p>\n

Po I pasaulinio karo kaimo vietov\u0117se rodyti m\u0117g\u0117ji\u0161ki l\u0117li\u0173 spektakliai. 20 a. 2-3 d-metyje \u0160atraminiuose (Skuodo raj.), v\u0117liau \u0160e\u0161tokuose veik\u0117 l\u0117li\u0173 teatriukai, kuriuos sudar\u0117 vaidintojas ir muzikantas. Salantuose ir \u017demaitijos kitose vietose salanti\u0161kis med\u017eio dro\u017e\u0117jas P. Kalenda ir kaimo muzikantas S. Giedrimas rodydavo satyrin\u012f vaidinim\u0105 Velnias pir\u0161lys ir pirmasis degtindarys. 1926 \u0160iauli\u0173 mkt. seminarijoje dail. G. Bagdonavi\u010dius \u012fk\u016br\u0117 m\u0117g\u0117ji\u0161k\u0105 pir\u0161tinini\u0173 l\u0117li\u0173 teatr\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

19 a. populiari\u0105 lenk\u0173 liaudies teatro \u0161opkos (manoma, \u0161opk\u0173 vaidinimai vyko ir lietuvi\u0173 kalba) tradicij\u0105 siek\u0117 atgaivinti 1921 \u2013 33 Vilniuje rengta Szopka Akademicka (pasirodymus sudar\u0117 religinio ir politinio turinio siu\u017eetai, kuriuose vaizduota tuometin\u0117s aktualijos). Vaidino daugiausia Vilniaus universiteto Humanitarini\u0173 Moksl\u0173 ir Dail\u0117s fakultet\u0173 t\u0173 studentai nuo Kal\u0117d\u0173 iki vasaros atostog\u0173 1- 2 kartus per savait\u0119 (dalyvavo V. Dr\u0117ma, lenk\u0173 ra\u0161ytojai J. Putramentas, J. Zagorskis, Cz. Miloszas, lenk\u0173 profesionalaus l\u0117li\u0173 teatro veik\u0117jos I. Pikiel, J. Piekarska).<\/p>\n

 <\/p>\n

1929 \u2013 31 studijuodamas Pary\u017eiuje (tapyb\u0105 \u2013 pas F. Leger, scenografij\u0105 \u2013 pas A. Exter) dailininkas Stasys U\u0161inskas susidom\u0117jo l\u0117li\u0173 teatru, jo istorija, l\u0117li\u0173 gamybos tehcnologija. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105, 1934 su \u010cekoslovakijoje l\u0117li\u0173 gamybos i\u0161mokusiu meistru Petru Svidru prad\u0117jo gaminti marionetes, v\u0117liau u\u017esak\u0117 para\u0161yti jau sukurtoms l\u0117l\u0117ms pjes\u0119, repetavo su b\u016bsimojo spektaklio aktoriais. 1936 05 06 Kaune (Metropoliten kino teatre) parodytas pirmuoju profesionaliu l\u0117li\u0173 teatro spektakliu laikomas S. U\u0161insko suburto Marione\u010di\u0173 teatro spektaklis A. Gustai\u010dio Silvestras D\u016bdel\u0117 (re\u017e. H. Ka\u010dinskas ir V. Sipaitis, l\u0117li\u0173 ir scenografijos autorius S. U\u0161inskas, komp. V. Kuprevi\u010dius). Su i\u0161rai\u0161kiomis, sud\u0117tingos technikos, bet paslankios konstrukcijos marionet\u0117mis (~ 0,5 \u2013 1 m. auk\u0161\u010dio) vaidino dramos aktoriai J. Kalvaitis, O. Ma\u017eeikyt\u0117, M. Mironait\u0117, N. Nakas, P. Zulonas. 1936 vasar\u0105 Kaune, \u0160iauliuose, Klaip\u0117doje ir kitur suvaidinta > 50 spektakli\u0173 (tais pa\u010diais metais teatras nustojo veikti). S. U\u0161insko sukurtos l\u0117l\u0117s panaudotos pirmajam garsiniam lietuvi\u0173 marione\u010di\u0173 filmui Storulio sapnas (1938, re\u017e. H. Ka\u010dinskas, dail. S. U\u0161inskas, filmo operatorius A. \u017dibas; 1939 rodytas Pasaulin\u0117je Parodoje Niujorke). ~1936-41 S. U\u0161inskas para\u0161\u0117 pirm\u0105j\u0105 l\u0117li\u0173 teatrui skirt\u0105 knyg\u0105 \u2013 vadov\u0117l\u012f apie marione\u010di\u0173 ir kauki\u0173 gamyb\u0105 L\u0117li\u0173 ir kauki\u0173 teatras (i\u0161l. 2005), kuriame trumpai ap\u017evelg\u0117 ir l\u0117li\u0173 teatro istorij\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

1933-41 Vilniuje veik\u0117 \u017eyd\u0173 teatras Maidim. 1937-41 Vilniuje veik\u0117 lenk\u0173 l\u0117li\u0173 teatrai Bajka (\u012fk\u016br\u0117 ir vadovavo Jadwiga ir Janas Wladyslawas Badowskiai) ir Vilniaus marione\u010di\u0173 teatras (Wilenski Teatr L\u0105tek; 1937 \u012fk\u016br\u0117 ir vadovavo O. Dobuzinska-Totwenowa su dukromis Ewa ir Irena Totwen, nuo 1945 teatras t\u0119s\u0117 veikl\u0105 Balstog\u0117je, Lodz\u0117je, Gdanske).<\/p>\n

 <\/p>\n

Profesional\u0173j\u012f l\u0117li\u0173 teatr\u0105 Lietuvoje pl\u0117tojo Mykol\u0117 Krinickait\u0117, kuri 1947 \u2013 44 vadovavo Vilniuje teatre Vaidila veikusiai l\u0117li\u0173 teatro trupei. 1944-49 veik\u0117 \u0161ios trup\u0117s pagrindu \u012fkurtas Vilniaus valstybinis l\u0117li\u0173 teatras, kurio vadov\u0117s ir re\u017e. M. Krinickait\u0117s sukurtiems spektakliams buvo b\u016bdinga buitinio psichologinio teatro bruo\u017eai. 1949 teatro trup\u0117 buvo prijungta prie Kauno jaunojo \u017ei\u016brovo teatro (veik\u0117 iki 1952).<\/p>\n

 <\/p>\n

1958 Stasio Ratkevi\u010diaus (1958-86 vyr. re\u017eisierius, 1987-1997 meno vadovas) ir jo \u017emonos Valerijos Gruodyt\u0117s iniciatyva \u012fkurtas Kapsuko (dabar Marijampol\u0117) l\u0117li\u0173 teatras, 1960 jis perkeltas \u012f Kaun\u0105 ir pavadintas Kauno l\u0117li\u0173 teatru. 7 d-metyje \u0161iame teatre pl\u0117tota realistinio iitacinio l\u0117li\u0173 teatro kryptis (stengtsi kuo tiksliau perteikti tekst\u0105, pabr\u0117\u017eta l\u0117li\u0173 valdymo tikslumas, tikrovi\u0161kumas, persona\u017e\u0173 charakteringumas). Bandyta ie\u0161koti ir kitoki\u0173 l\u0117li\u0173 teatro galimybi\u0173 \u2013 spektaklyje V. Majakovskio Misterija buf (1967, re\u017e. S. Ratkevi\u010dius, dail. M. Percovas) scenoje \u0161alia l\u0117li\u0173 vaidino ir u\u017e \u0161irmos nesislepiantys aktoriai. Nuo 7 d-me\u010dio re\u017e. S. Ratkevi\u010diaus ir dailininko Vitalijaus Maz\u016bro spektakliuose (P. Man\u010devo Zuiki\u0173 mokykla, Egl\u0117 \u017eal\u010di\u0173 karalien\u0117, pagal S. N\u0117r\u012f, abu 1968, A. Popescu Spindul\u0117lis 1971) prad\u0117ta pl\u0117toti l\u0117li\u0173 teatro specifin\u0117 poetika, naudotas ekspresyvus plastinis judesys, ritm\u0173 kaita, apibendrintos s\u0105lygi\u0161kos formos. 1975-82 \u0161iame teatre re\u017eisavusi Laima Lankauskait\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117 l\u0117l\u0117s i\u0161skirtinum\u0105, daug reik\u0161m\u0117s teik\u0117 tekstui, aktori\u0173 vaidmen\u0173 krup\u0161\u010diam parengimui (Juodoji vi\u0161ta, arba Po\u017eemio gyventojai 1980, pagal A. Pogorelsk\u012f). Nuo 1975 spektaklius \u0161iame teatre k\u016br\u0117 A. Stankevi\u010dius (nuo 1977 meno vadovas). V\u0117liau su teatru bendradarbiavo re\u017eisieriai R. Drie\u017eis, J. Janu\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117, O. \u017diug\u017eda, dailininkai D. Baranauskas, J. Ra\u010dinskait\u0117, J. Stauskait\u0117.<\/p>\n

 <\/p>\n

1958 Balio Luko\u0161iaus (iki 1969 vyr. re\u017eisierius) iniciatyva \u012fkurtas Vilniaus l\u0117li\u0173 teatras (nuo 1971 Vilniaus teatras \u201eL\u0117l\u0117\u201c). B. Luko\u0161ius stat\u0117 spektaklius daugiausia pagal lietuvi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 (K. Kublinsko, B. Sruogos, V. Kr\u0117v\u0117s) k\u016brinius; jiems buvo b\u016bdinga realistinio imitacinio l\u0117li\u0173 teatro bruo\u017eai (S. Neries Egl\u0117 \u017eal\u010di\u0173 karalien\u0117 1958, B. Luko\u0161iaus Lak\u0161tingala 1961, pagal P. Cvirk\u0105, Raganius 1965, pagal V. Kr\u0117v\u0119).<\/p>\n

 <\/p>\n

Naujas, menin\u0117s brandos etapas \u201eL\u0117l\u0117je\u201c prasid\u0117jo tada, kai garsiausius savo spektaklius \u010dia reisavo gyv\u0105ja l\u0117li\u0173 teatro legenda \u0161iandin tap\u0119s dailininkas ir re\u017eisierius Vitalijus Maz\u016bras. V. Maz\u016bro (1971 \u2013 79 ir 1988 \u2013 93 vyr . re\u017eisierius) sukurtiems spektakliams (M. Martinai\u010dio Pelen\u0173 antel\u0117 1971, su L. Lankauskaite, Avin\u0117lio teismas 1976 ir \u017dem\u0117s dukra 1981, A. Gudelio Gavro\u0161as 1973, pagal V. Hugo, S. Gedos Pasaka apie stebukling\u0105 berniuk\u0105 1974, Ak vija, pinavija, pagal J. Bili\u016bn\u0105, ir Dainuojantis ir \u0161okantis mergait\u0117s vievers\u0117lis, abu 1979, A. A. Jonyno ir V. Maz\u016bro Cirkas yra cirkas 1982, J. Knautho Lak\u0161tingala 1983, pagal H. Ch. Andersen\u0105; vis\u0173 ir dailininkas) b\u016bdinga sceninio vaizdo, teksto, l\u0117li\u0173 plastikos ir muzikos vienov\u0117. V. Maz\u016bras suk\u016br\u0117 universal\u0173, ne vien vaikams skirt\u0105 poet. s\u0105lygin\u012f teatr\u0105, reikalaujant\u012f \u017ei\u016brov\u0173 asociatyvaus m\u0105stymo, spektakliuose pabr\u0117\u017e\u0117 vizualin\u0119 spektaklio pus\u0119, jo form\u0105 (j\u0105 \u012fk\u016bnijo l\u0117l\u0117s, scenovaizdis, judan\u010di\u0173 vaizd\u0173 kompozicija), scenin\u0119 atmosfer\u0105. 1963-93 V. Maz\u016bras re\u017eisavo (suk\u016br\u0117 ir l\u0117les ir scenografij\u0105) ~ 30 spektakli\u0173, buvo ~ 20 spektakli\u0173 dailininkas. Teatro \u201eL\u0117l\u0117\u201c spektaklyje G. Landau Pagarba u\u017e nuopelnus (1968, re\u017e. P. Dim\u0161a, dail. G. \u017dalalis) \u0161alia l\u0117li\u0173 ir u\u017e \u0161irmos i\u0161\u0117jo aktorius. Re\u017e. A. Ragauskait\u0117s spektakliuose (J. \u010cepoveckio Kicius, tetul\u0117 ir a\u0161 1970, V. Pal\u010dinskait\u0117s Pieno p\u016bko miestas 1971, abiej\u0173 dail. V. Maz\u016bras) naudota aktoriaus buvimo scenoje s\u0105lygi\u0161ka forma.<\/p>\n

 <\/p>\n

9 d-metyje \u201eL\u0117l\u0117j\u201c re\u017eisavusi L. Lankauskait\u0117 suk\u016br\u0117 netradicini\u0173 form\u0173 muzikini\u0173 spektakli\u0173 (pirm\u0105j\u0105 Lietuvoje l\u0117li\u0173 oper\u0105 \u2013 G. Mareckait\u0117s Mes \u2013 \u017evirbliukai 1983, pagal J. Radi\u010dkov\u0105, dail. V. Maz\u016bras, komp. O Balakauskas; pirm\u0105j\u012f Lietuvoje l\u0117li\u0173 balet\u0105 \u2013 \u017dv\u0117ri\u0173 karnavalas 1984, G. Mareckait\u0117s libretas, dail. A. Bago\u010di\u016bnait\u0117, M. Urbai\u010dio muzika pagal C. Saint Saens\u0105, baletmeisteris J. Smoriginas). Nuo 9 d-me\u010dio teatre reik\u0161ming\u0173 spektakli\u0173 re\u017eisavo ir l\u0117les jiems suk\u016br\u0117 R. Drie\u017eis (R. Tagor\u0117s Pa\u0161tas 1987, Sigut\u0117 1994, pagal S. N\u0117r\u012f, A. Gustai\u010dio Silvestras D\u016bdel\u0117 1996, 2005, Na\u0161lait\u0117 Elenyt\u0117 ir Joniukas aviniukas 1997, pagal lietuvi\u0173 liaudies pasak\u0105, Trys brangenyb\u0117s 2003, pagal R. Akutagav\u0105). 10 d-metyje i\u0161siskyr\u0117 spektakliai, kuriems l\u0117les ir scenografij\u0105 suk\u016br\u0117 dailinink\u0117 A. Bago\u010di\u016bnait\u0117, taip pat Algirdo Miku\u010dio (2009 -12 teatro meno vadovas) re\u017eisuoti spektakliai (J. Kun\u010dino Luko\u0161iukas, 1992, J. Marcinkevi\u010diaus Voro vestuv\u0117s 1994, Pasaka apie v\u0117\u017eliuk\u0105 1995, pagal \u017d. Griv\u0105; ir \u0161i\u0173 spektakli\u0173 dailininkas).<\/p>\n

 <\/p>\n

21 a. pr. pjesi\u0173 pagal Ch. Perrault ir H. Ch. Anderseno pasakas para\u0161\u0117 ir re\u017eisavo aktor\u0117 Nijol\u0117 Indri\u016bnait\u0117, savitos estetikos scenografij\u0105 ir l\u0117les suk\u016br\u0117 dailinink\u0117 Julija Skuratova (A. Pogorelskio Juodoji vi\u0161ta 2001, J. Mi\u0161imos Panel\u0117 Chan 2003, N. Indri\u016bnait\u0117s Muzikin\u0117 d\u0117\u017eut\u0117 2005, ir re\u017eisier\u0117, G. Apollinaireo Teiresijo kr\u016btys 2012). Su teatru bendradarbiavo \u017eym\u016bs lietuvi\u0173 kompozitoriai F. Bajoras, B. Kutavi\u010dius, F. Lat\u0117nas, T. Maka\u010dinas, A. Martinaitis, \u0160. Nakas, O. Narbutait\u0117 M. Urbaitis ir kiti.<\/p>\n

 <\/p>\n

20 a. 6-7 d-metyje B. Luko\u0161ius skatino teatro veik\u0117jus vadovauti m\u0117g\u0117ji\u0161kiems l\u0117li\u0173 teatrams. Teatrai veik\u0117 Panev\u0117\u017eyje (vadovai Ona ir Donatas Banioniai), Klaip\u0117doje (vadovas S. Ratkevi\u010dius), Vilniuje (vadovas B. Luko\u0161ius). 1965 Vilniuje \u012fkurtas nac. Martyno Ma\u017evydo b-kos Vaik\u0173 lit-ros centro (1963 \u2013 64 Lietuvos valst. Resp. B-kos Vaik\u0173 lit-ros sk.) l\u0117li\u0173 teatras Berniukas \u017dirniukas. Lietuvoje ir u\u017esienyje gars\u0117jo 1966 \u012fkurtas Panev\u0117\u017eio kult\u016bros nam\u0173 l\u0117li\u0173 liaudies teatras (vadovai Julija ir Albertas Stepankos). M\u0117g\u0117ji\u0161ki l\u0117li\u0173 teatrai veik\u0117 Utenoje (Zuikis Puikis, \u012fkurtas 1973, nuo 1985 vadov\u0117 J. Baldauskien\u0117), Garg\u017eduose (Arlekinas, \u012fkurtas 1976; vadove dirbo ir J. Janu\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117), Kaune (Nyk\u0161tukas, 1975 \u2013 88 vadov\u0117 O. Stankevi\u010dien\u0117; nuo 1988 vadovauja J\u016brat\u0117 ir Darius Armanavi\u010diai), Panev\u0117\u017eio l\u0117li\u0173 ve\u017eimo teatras (1986 \u012fk\u016br\u0117 A. Markuckis; vasar\u0105 gastroliuojama arklio traukiamu ve\u017eimu). Meg\u0117ji\u0161k\u0173 l\u0117li\u0173 teatr\u0173 veiklai \u012ftakos turi nuo 1967 rengiama l\u0117li\u0173 teatr\u0173 ap\u017ei\u016bra (v\u0117liau konkursas, festivalis) Molinuko teatras. Nuo 1974 dalyviai skirstyti \u012f vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 l\u0117li\u0173 teatrus, nuo 1986 kaip atskira grup\u0117 dalyvavo l\u0117li\u0173 liaudies teatrai (1959 \u2013 90 liaudies teatro vardas buvo teikiamas geriausiems m\u0117g\u0117j\u0173 meno kolektyvams).<\/p>\n

 <\/p>\n

Nuo 20 a. 9 d-me\u010dio Lietuvoje prad\u0117ta steigti naujus nevalstybinius l\u0117li\u0173 teatrus, dalis m\u0117g\u0117ji\u0161k\u0173 teatr\u0173 tapo priva\u010diais. 1988-91 Vilniuje veikusio \u0160\u0117pos teatro itin aktualiuose tuo metu spektakliuose re\u017e. Gintaras Varnas atgaivino Vilniaus universitete rengt\u0173 Szopka Akademicka vaidinim\u0173 tradicij\u0105 (L. Jakimavi\u010diaus Revoliucijos lop\u0161in\u0117s 1989, dail. V. Vai\u010di\u016bnait\u0117, Komunistin\u0117s nostalgjos 1990, dail. \u0160. Leonavi\u010dius). Vilniaus vitra\u017eini\u0173 l\u0117li\u0173 teatre Vaivoryk\u0161t\u0117 (vaidino nuo 1982, oficialiai \u012fkurtas 1992) Petras Mendeika pl\u0117toja \u0161e\u0161\u0117lini\u0173 l\u0117li\u0173 teatro \u017eanr\u0105. Klaip\u0117dos l\u0117li\u0173 teatre (1992 \u2013 2000 buv\u0119s Klaip\u0117dos universiteto l\u0117li\u0173 teatras K\u016b k\u016b, \u012fkurtas J. Janu\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117s ir D. Vaigauskait\u0117s iniciatyva) spektaklius re\u017eisuoja J. Janu\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117, Gintar\u0117 Radvilavi\u010di\u016bt\u0117 (nuo 2000 teatro meno vadov\u0117) ir kiti.1995 \u2013 2001 daugiausia Vilniaus vie\u0161osiose erdv\u0117se rodyti aplinkos teatro Miraklis (vadov\u0117 V. Vai\u010di\u016bnait\u0117) spektakliai (Pro Memoria \u0160v. Stepono 7, Saul\u0117s kelion\u0117, abu 1995, V\u0117lin\u0117s 1998; vis\u0173 re\u017e. ir dail. V. Vai\u010di\u016bnait\u0117), juose naudotos ir ~ 4 m auk\u0161\u010dio l\u0117l\u0117s. 1997 Vilniuje Nijol\u0117 ir Vitalijus Maz\u016brai \u012fk\u016br\u0117 teatr\u0105 Par\u0161iukas Ikaras, 1999 Aurelia \u010ceredait\u0117 \u2013 teatr\u0105 \u017dalia varna. 2001 Panev\u0117\u017eyje \u012fkurtas Ar\u016bno Pakulevi\u010diaus teatras (nuo 2005 veik\u0117 \u0160iauliuose pavadinimu Avilys, nuo 2010 persik\u0117l\u0117 \u012f Vilni\u0173), 2004 Vilniuje nepriklausom\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 grup\u0117 \u012fk\u016br\u0117 Stalo teatr\u0105 (vadov\u0117 Saul\u0117 Degutyt\u0117), 2009 Kaune audiovizualinius performansus su l\u0117l\u0117mis prad\u0117jo rodyti Psilikono teatras (vadov\u0117 Auks\u0117 Petrulien\u0117).<\/p>\n

 <\/p>\n

Nuo 1969 Lietuvoje veik\u0117 l\u0117li\u0173 teatro re\u017e. L. Lankauskait\u0117s iniciatyva suburtas TV l\u0117li\u0173 teatras. \u0160iame teatre daugiausia spektakli\u0173 suk\u016br\u0117 L. Lankauskait\u0117, taip pat re\u017eisavo M. Br\u0117dikyt\u0117, A. \u010ceredait\u0117, P. Dim\u0161a, R. Drie\u017eis, N. Indri\u016bnait\u0117, V. Maz\u016bras, A. Mikutis, S. Ratkevi\u010dius ir kiti. Per TV rodyti ir repertuarini\u0173 l\u0117li\u0173 teatr\u0173 spektakliai. L\u0117l\u0117s naudotos ir kit\u0173 \u017eanr\u0173 \u2013 dramos (M. \u0160atrovo M\u0117lynieji \u017eirgai raudonoje pievoje 1982, Golgota 1987, pagal \u010c. Aitmatov\u0105, abiej\u0173 re\u017e. J. Vaitkus, Ilga kaip \u0161imtme\u010diai diena 1983, pagal \u010c. Aitmatov\u0105, re\u017e. E. Nekro\u0161ius, K. Kubilinsko Molio Motiejukas 1985, re\u017e. S. Nosevi\u010di\u016bt\u0117, S. Parulskio I\u0161 gyvenimo v\u0117li\u0173 1995, Daktaras ir Mangaryta 2003, abiej\u0173 re\u017e. V. V. Landsbergis) ir operos (P. \u010caikovskio Pik\u0173 dama 2001, G. Puccini Madam Baterflai 2006, re\u017e. A. Minghella, C. Monteverdi Tankred\u017eio ir Klorindos dvikova ir Ned\u0117king\u0173j\u0173 \u0161okis 2008, abiej\u0173 re\u017e. G. Varnas, scenograf\u0117 M. Vosili\u016bt\u0117) spektakliuose.<\/p>\n

 <\/p>\n

Lietuvos l\u0117li\u0173 teatrai dalyvavo nuo 1966 rengiamuose tarptautiniuose Pabaltijo respublik\u0173 ir Baltarusijos l\u0117li\u0173 teatr\u0173 festivaliuose (nuo 1989 Baltijos \u0161ali\u0173 festivalis; vyko Taline, Rygoje, Kaune, Minske, Vilniuje, Sankt Peterburge). Nuo 20 a. 10 d-me\u010dio aktyviai \u2013 ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 teatro festivaliuose, kuriuos da\u017enai rengia tarptautin\u0117 l\u0117linink\u0173 organizacija UNIMA. Lietuvos l\u0117li\u0173 teatrai gastroliavo daugelye Europos \u0161ali\u0173, taip pat Afrikoje, Azijoje \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 Amerikoje, Indijoje. L\u0117li\u0173 teatro re\u017eisieriai ir dailininkai kuria spektaklius, l\u0117les ir scenografij\u0105 u\u017esienio \u0161ali\u0173 teatruose (daugiausia bendradarbiaujama su Lenkijos, Rusijos, Vengrijos, Suomijos l\u0117lininkais). Daugelis Lietuvos l\u0117li\u0173 teatr\u0173 yra UNIMA ir tarptautin\u0117s teatr\u0173 vaikams ir jaunimui asociacijos ASSITEJ nariai.<\/p>\n

 <\/p>\n

Lietuvoje rengiami svarbesni tarptautiniai l\u0117li\u0173 teatro festivaliai: \u0160ypsos l\u0117l\u0117s ir vaikai Kaune (nuo 1991 kasmet, nuo 2009 kas du metus, Kauno l\u0117li\u0173 teatro iniciatyva), Lagaminas Panev\u0117\u017eyje (nuo 1993 kas 2 metai), Aitvaras Alytuje (nuo 1999 kasmet), Karakum\u0173 asil\u0117lis Klaip\u0117doje (pirm\u0105 kart\u0105 surengtas 1997, 2003 atgaivintas) ir kiti.<\/p>\n

Nuo 1994 Kauno l\u0117li\u0173 teatre veikia Valerijos ir Stasio Ratkevi\u010di\u0173 l\u0117li\u0173 muziejus, 2006 l\u0117li\u0173 muziejus \u012fkurtas Vilniaus teatre L\u0117l\u0117. Teatro l\u0117li\u0173 kolekcijas kaupia Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos dailinink\u0173 sukurt\u0173 l\u0117li\u0173 yra \u012fsigij\u0119 u\u017esienio muziejai (S. Obrazcovo l\u0117li\u0173 teatro muziejus Maskvoje, Liubeko l\u0117li\u0173 teatro muziejus, Talino l\u0117li\u0173 teatro NUKU muziejus).<\/p>\n

 <\/p>\n

Lietuvoje l\u0117li\u0173 teatro specialistus rengia trys valstybin\u0117s institucijos. Nuo 1975 Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija) rengiami l\u0117li\u0173 teatro aktoriai (1975 \u2013 79 kurso vadovai D. Tamulevi\u010di\u016bt\u0117, I. Bu\u010dien\u0117, V. Maz\u016bras; 2006 \u2013 2012 kurso vadovai A. Lat\u0117nas, G. Storpir\u0161tis, A. Mikutis, A. \u017diurauskas. Nuo 2000 Klaip\u0117dos universitete \u2013 l\u0117li\u0173 teatro re\u017eisieriai (2000-2004 kurso vadov\u0117 J. Janu\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117, nuo 2004 \u2013 L. Zub\u0117). Vilniaus dail\u0117s akademijoje kasmet rengiami scenografai, turintys galimyb\u0119 pasirinkti l\u0117li\u0173 teatro specializacij\u0105.[\/vc_column_text][vc_separator type=\u201ctransparent\u201c down=\u201c60″][\/vc_column][vc_column width=\u201c2\/12″][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row css_animation=\u201c\u201c row_type=\u201crow\u201c use_row_as_full_screen_section=\u201cno\u201c type=\u201cgrid\u201c angled_section=\u201cno\u201c text_align=\u201cleft\u201c background_image_as_pattern=\u201cwithout_pattern\u201c padding_top=\u201c87″ padding_bottom=\u201c0″ background_color=\u201c#f9f8f5″ z_index=\u201c\u201c][vc_column width=\u201c2\/12″][\/vc_column][vc_column width=\u201c8\/12″][vc_column_text]L\u0117li\u0173 teatras Lietuvoje   L\u0117li\u0173 ir kauki\u0173 teatro element\u0173 tur\u0117jo senov\u0117s lietuvi\u0173 kalendorin\u0117s \u0161vent\u0117s ir papro\u010diai, med\u017eiokl\u0117s ir \u017eemdirbyst\u0117s, vestuvi\u0173 ir laidotuvi\u0173 apeigos. \u017dini\u0173 apie l\u0117lininkus Lietuvoje esama i\u0161 15 am\u017eiaus. 17…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","template":"full_width.php","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/15695"}],"collection":[{"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15695"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/15695\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16277,"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/15695\/revisions\/16277"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/unima.lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15695"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}