„Dirbdami su įvairaus dydžio organizacijomis iš pačių įvairiausių Lietuvos vietovių pastebime, kad žmogaus teisių temų svarba tolstant nuo Vilniaus  mažėja. Lietuvos regionuose veikia daugiau bendruomeninių organizacijų, organizacijos teikia įvairias paslaugas žmonėms, turintiems negalią, sergantiems įvairiomis ligomis ar kovojantiems su skurdu. Tuo tarpu Vilniuje  telkiasi advokacijos organizacijos, dirbančios žmogaus teisių ar pažeidžiamų žmonių teisių srityje.  Matome prasmę įvairioms organizacijoms susitikti, susipažinti ir pradėti bendrauti artimiau”, – įsitikinusi Aktyvių piliečių fondo programos vadovė Jurgita Poškevičiūtė.

Renginio metu prisiminėme Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir jos nuostatus, nagrinėjome ir diskutavome, kurios iš šių pamatinių žmogaus teisių yra svarbiausios mums asmeniškai. Vėliau vyko diskusija žmogaus teisių klausimais su politologu, žurnalistu Paulium Gritėnu, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos Monika Guliakaite-Danisevičiene ir rašytoju, teisininku ir Atviros Lietuvos fondo Tarybos nariu Justinu Žilinsku.

Renginį finansuoja Aktyvių piliečių fondas. Šis fondas yra dalis EEE ir Norvegijos Karalystės finansinoi mechanizmo, kuris 2019 – 2024 m. pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti skyrė 9 mln. eurų. Lietuvoje Aktyvių piliečių fondo paramą administruoja Atviros Lietuvos fondas ir VšĮ OSFL projektai.

The post Tęsiame tradiciją: birželį NVO kvietėme į tinklaveikos renginį appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Dalinamės kalba, kurią Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė:

„Prieš beveik trisdešimt penkerius metus atkurdama nepriklausomybę Lietuva žadėjo laisvę, demokratiją ir lygias teises visiems savo piliečiams. Kovojome su priespauda, kovojome su persekiojimu ir svajojome apie laisvą valstybę.

Tačiau šiandien gyvendama laisvoje šalyje su liūdesiu matau, kad ta laisvė ir tas teisingumas yra skirti ne visiems. Kad mes vis dar turime atitikti įsivaizduojamus standartus, esame verčiami tilpti į rėmus ir jokiu būdu negalime laisvai spręsti dėl savo gyvenimo. Kažkas vis dar turi galią ir teisę pasakyti, ką galime ir ko negalime mylėti, su kuo galime ir negalime kurti šeimos. Taip neturi būti. Turiu daug svajonių, kokioje Lietuvoje noriu gyventi.

Turiu svajonę, kad kiekvieną birželį Gedimino pilyje suplėvėsuotų vaivorykštės vėliava. Ir niekas dėl to nesipiktintų.

Turiu svajonę niekada nebegirdėti neapykantos, paniekos ir pažeminimo žodžių savo bendrapiliečiams.

Turiu svajonę, kad kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų eiti susikibęs rankomis su savo partneriu ar partnere Gedimino prospektu, Laisvės alėja ar Palangos tiltu. Ir kad niekam šioje šalyje nebereikėtų slėptis.

Turiu svajonę, kad vieną dieną galėčiau dalyvauti oficialioje santuokos ceremonijoje Telšiuose, Skuode, Kupiškyje ar Šiauliuose, kai tuoksis tos pačios lyties žmonės. Turiu svajonę, kad ta diena ateitų greitai.

Turiu svajonę, kad turėti dvi mamas ar du tėčius būtų taip pat natūralu ir paprasta kaip ir turėti tik mamą, tik tėtį ar tik senelius.

Turiu svajonę, kad išmokytume savo vaikus gerbti ir priimti įvairovę.

Turiu svajonę gyventi atviroje Lietuvoje.

Tokia yra mano viltis. Ir toks tikėjimas, dėl kurio mes kasdien dirbame. Ir be galo džiaugiuosi, kad šioje misijoje susitinka tiek įvairių organizacijų ir turime tokį milžinišką palaikymą iš tarptautinės bendruomenės Pati ypatingiausia padėka keliauja Aktyvių piliečių fondui. Tai yra Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino parama atvirai, pilietiškai ir lygiateisiškai Lietuvai.

Šiandien už aktyvų veikimą siekiant laisvės visiems, norėčiau įteikti „Aktyvaus piliečio“ nominaciją organizacijai, dirbusiai su LGBTQ jaunimu Visagine – Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijai.  Ačiū Jums.

The post Sandra Adomavičiūtė. Turiu svajonę (kalba iš Vaivorykštės apdovanojimų) appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Specialistai aplankė svarbiausius Lietuvos projektų partnerius: Norvegijos užsienio reikalų ministeriją, Norvegijos pataisos tarnybų direktoratą, taip pat Oslo pusiaukelės namus, Oslo savivaldybę bei Norvegijos menų ir kultūros direktoratą. Iš pirmo žvilgsnio labai skirtingas institucijas sieja bendra Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų misija – mažinti atotrūkį tarp šalių donorių ir šalių naudos gavėjų. Norvegija garsėja pasaulyje aukštu gyvenimo lygiu, novatoriškomis idėjomis ir geru skoniu, tad pasaulis nori sekti paskui.

„Kalbant apie efektyvumą, Lietuvai sekasi gerai. Tai viena iš geriausius rezultatus pasiekusių valstybių. Programų įgyvendinimas Lietuvoje iš esmės buvo veiksmingas, kruopščiai ir gerai valdomas. O bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Norvegijos vertinamas kaip tikrai labai geras.“ – įžvalgomis dalinosi Norvegijos užsienio reikalų ministerijos patarėja Elin Graae Linnestad.  

Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Elin Graae Linnestad pripažino, kad jiems  yra labai svarbūs du aspektai – socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas ir dvišalių santykių stiprinimas. Taigi, ir rezultatų komunikacija turi vykti šiomis kryptimis.  „Dvišaliams santykiams mes teikiame labai didelį prioritetą. Tai  yra vertybė ne tik mums, Norvegijos užsienio reikalų ministerijai, partneriams Lietuvoje, bet ir Norvegijos partneriams. Žinoma, vertinant bendrai, didžiajame paveiksle Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų lėšos, palyginti su ES investicijomis, yra labai mažos, tačiau mūsų finansinių mechanizmų išskirtinumas – dvišalis bendradarbiavimas. Kai kuriose srityse būtent dvišaliu bendradarbiavimu galima pasiekti daugiau nei dideliais pinigais.“ – sakė Elin Graae Linnestad. 

Trečiasis Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų (2014-2021) periodas Lietuvoje jau eina į pabaigą. Iš viso per paskutinius ketverius metus Norvegijos, Islandijos  ir Lichtenšteino vyriausybės Lietuvoje investavo beveik 118 milijonų eurų. Tai lėšos skirtos ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti ir bendradarbiavimui su valstybėmis donorėmis stiprinti. Iki 2025 metų balandžio mėnesio visi projektai turi būti baigti. Taigi, šiuo metu vyksta rezultatų aptarimas ir vertinimas. Rezultatus aptaria ne tik 15  naudas gaunančių šalių, tačiau juos vertina šalys donorės ir donorų partneriai Norvegijoje.

Viešinimas ir komunikacija su  kiekvienu periodu sulaukia vis daugiau dėmesio strateginiuose Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų dokumentuose.

Nors ir nepriklauso Europos Sąjungai, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas nuo 1994 m. gali laisvai prekiauti ir judėti visoje Europoje, nes priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE). Kaip padėka už šią galimybę, buvo sukurti šių trijų šalių finansiniai mechanizmai, kuriais investuojama į įvairius projektus ir Lietuvoje.

Iš viso nuo 2004 metų Lietuvoje investuota 268 mln. eurų Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino lėšų. Nors šiuo metu jau baigiasi trečiasis finansavimo laikotarpis Lietuvoje finansinių mechanizmų žinomumas vis dar kuklus – vos 40 procentų visuomenės yra šį tą girdėję apie šias investicijas.

The post APTARTI NORVEGIJOS IR EEE FINANSINIŲ MECHANIZMŲ KOMUNIKACIJOS REZULTATAI appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, 2019-2024 metais pilietinei visuomenei stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti Lietuvoje skyrė 9 mln. eurų. Už šias lėšas projektus įgyvendino per 200 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų. Fondą Lietuvoje administruoja Atviros Lietuvos fondas drauge su VšĮ „OSFL projektai“.

Nominacijai „Aktyvus pilietis“ buvo renkamasi iš 15 projektų, skirtų LGBTQ+, juos įgyvendino 11 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų. Komisija, įvertinusi šių projektų inovatyvumą, poveikį LGBTQ+ bendruomenei, jos teisių užtikrinimui ir plačiajai visuomenei, išrinko vieną laimėtoją. Atrankos taisykles ir vertinimo kriterijus rasite čia.  Nominacijos laimėtojas bus paskelbtas birželio 8 dieną Vaivorykštės apdovanojimų metu. Projektų aprašymus rasite čia. 

The post Vaivorykštės apdovanojimuose – speciali nominacija Aktyvių piliečių fondo projektui appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

„Vaikų linija kviečia įsipareigoti savanorystei ir ji yra ilgalaikė, reikalaujanti nemažai įvairių išteklių – ir laiko, ir intelektualinių, todėl susiduriame su iššūkiu, kad naujų savanorių, kurie pasiryžtų skirti laiko mokymuisi ir tada budėjimui, nėra tiek daug“, – pasakoja Elvyra Vilkienė, dirbanti „Vaikų linijoje“

„Vaikų linija“ yra viena iš nevyriausybinių organizacijų, kuri dalyvavo Atviros Lietuvos fondo kuruojamoje Aktyvių piliečių fondo programoje – joje buvo skiriama parama žmogaus teisių, pilietiškumo, bendruomenių projektams iš EEA finansinio mechanizmo. Gautos lėšos leido organizacijai ne tik pritraukti naujų savanorių, motyvuoti jau seniau įsitraukusius, bet ir skirti lėšų kokybiškiems kelis mėnesius trunkantiems mokymams.   

Šiuo metu „Vaikų linijoje“ pagalbą vaikams ir paaugliams teikia daugiau nei 400 savanorių konsultantų, o į dieną priimama virš 300 skambučių, pagalba teikiama ne tik telefonu, bet ir internetu – susirašinėjama žinutėmis, elektroniniais laiškais.

 „Kelis kartus pamačiau „Vaikų linijos“ reklamą ir supratau – viskas, tai ženklas man“, – pasakoja savanorystę „Vaikų linijoje“ pradėjusi Dangira. Tokių kaip Dangira per pastaruosius metus į „Vaikų linijos“ savanorių gretas įsiliejo keli šimtai – tam, kad į kiekvieno vaiko pagalbos ieškantį skambutį būtų atsiliepta, į kiekvieną žinutę atrašyta.

Tą reklamą matėme per TV, kino teatruose lauko afišose – šviečiančios figūros, šiltai apglėbiančios rankos ir kvietimas tapti savanoriu. „Mes darėme viską, kad tik mums pavyktų“, – prisipažįsta „Vaikų linijos“ komanda, nes mažėjantis savanorių skaičius po pandemijos tikrai kėlė nerimą. 

Džiaugiamės, kad prie šios „Vaikų linijos“ sėkmės galėjo prisidėti ir Atviros Lietuvos fondas – kaip #ActiveCitizensFund fondo administratoriai Lietuvoje. Įvairiems nevyriausybinių organizacijų projektams Lietuvoje stipria finansine paspirtimi pastaraisiais metais tapo šios EEA and Norway finansinio mechanizmo lėšos.

Panašių projektų Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus įgyvendinta beveik 200. Keli iš jų – kaip „Vaikų linija“ ar specialiai sukurta savanorystės platforma www.savaplatforma.lt buvo skirti būtent savanorystės skatinimui.

Dalyvaudama projekte „Vaikų linija“ įgyvendino informacinę kampaniją, rengė susitikimus Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus miestuose, skirtus supažindinti su organizacijos veikla bei pritraukti naujus savanorius, galinčius teikti pagalbą vaikams ir paaugliams pokalbiais internetu. Taip pat skirtas dėmesys renginiams, gyviems susitikimams su jau esamais „Vaikų linijos“ savanoriais, sukurta jiems skirta online biblioteka.

The post Kaip paskatinti žmones savanorystei: Vaikų linijos patirtis appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Nevyriausybinėms organizacijoms ir aktyvistams neretai tenka reaguoti staigiai į netikėtai iškilusias grėsmes žmogaus teisėms, teisės viršenybės principui, dėl antidemokratinių veiksmų, pažeidžiamų grupių teisių pažeidimo ar staiga užklupus kitoms problemoms, kurios gali turėti pilietinei visuomenei reikšmingų padarinių. Siekiant įgalinti organizacijas veikti iškart iškilus iššūkiui, kviečiame pildyti paraiškas AD-HOC projektams, skirtiems skubiai reaguoti į pokyčius visuomenėje.

Galimos AD-HOC projektų veiklos:

• Trumpos ir intensyvios informacinės kampanijos, nukreiptos pasiekti plačias tikslines grupes, informuoti visuomenę apie iššūkį ar siūlomą sprendimą bei pritraukti palaikymą;
• Bendruomenių mobilizavimas advokacijos veiksmams – peticijų, raštų, taikių demonstracijų rengimas, teisinė pagalba ruošiant platesnę visuomenę įtraukiančius kreipimus;
• Koalicijų būrimas skubiai problemai spręsti, kai yra būtinas sutelktas piliečių, jų grupių ar organizacijų veikimas.

Netinkamos AD-HOC projektų veiklos:

• Rutininės organizacijos veiklos, kai AD-HOC projektu siekiama vykdyti tęstinę veiklą;
• Pasikartojančių renginių/veiklų finansavimas – kasmetinės konferencijos, seminarai ar kasmetiniai ataskaitų rengimai  ir pan.

AD-HOC projektai gali trukti iki 3 mėnesių, visos projekto veiklos turi baigtis 2023-12-31.

AD-HOC projektų finansavimo dydis: €1,000 – 5,000. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta €13 000.

Paraiškų lauksime iki 2023-10-10, el. paštu projektai@apf.lt 

Projekto pareiškėjais gali būti Lietuvos NVO, registruotos bent vienerius metus iki paraiškų pateikimo galutinio termino.

Visos paraiškos privalo atitikti Aktyvių piliečių fondo ir Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų tikslus ir taisykles. Detalesnė informacija apie paraiškas, jų vertinimą ir atranką pateikiama AD-HOC projektų gairėse.

Raginame pareiškėjus prieš pradedant rengti paraišką įsivertinti, ar projektas tikrai atitinka AD-HOC principus, ir būtinai susipažinti su kvietimo gairėmis.

Kilus klausimams – kreipkitės el. paštu info@apf.lt.

Dokumentai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas:

• Paraiškos forma
• Pareiškėjo deklaracija
• Partnerio deklaracija

The post Kviečiame teikti AD-HOC paraiškas! Siekiant skubiai atliepti netikėtai iškilusią problemą | kvietimas pasibaigęs appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Daugiau nei 40 dalyvių iš įvairių organizacijų bendravo, diskutavo apie perdegimo pavojus ir kaip juos suvaldyti, pristatė savo projektus ar pasidžiaugė kitų rezultatais.

„Mes sukuriame neformalią aplinką, kurioje galima sutikti žmones, su jais pabendrauti, užmegzti santykį ir visada tai atneša kažkokią tai naudą. Ar tai būtų bendras projektas, bendra iniciatyva ar tiesiog draugystė. Aš asmeniškai labai tikiu tokio neformalaus bendravimo galia“, – sako Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo vadovė.

Panašias mintis išsakė ir atvykusių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Pirmiausia tai nauda pažvelgti į save, į tam tikrus procesus iš šalies, įsivertinti. Taip pat tai yra aplinka, kai tu esi priverstas padėti savo mobilųjį telefoną į šalį, trumpam atitrūkti nuo visų reikalų“, – įsitikinęs Andrej Rudanov, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto atstovas.

The post Organizacijų tobulėjimo variklis – bendravimas ir bendradarbiavimas appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Ši organizacija yra viena iš beveik 200 nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, kurių žmogaus teisių, pilietiškumo ar bendruomenių projektai buvo finansuoti pagal Aktyvių piliečių programą iš EEA finansinio mechanizmo. Bendra ketverių metų programos vertė Lietuvoje siekia 9,6 mln. eurų, o lėšas administruoja ir įgyvendinamus projektus prižiūri Atviros Lietuvos fondas.

Svarbu visuomenės atvirumas ir žmogaus teisių principai
NVO „Psichikos sveikatos perspektyvos“ pastebėjo problemą, kad nors pertvarkant globos namus intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms suteikiama vis daugiau galimybių, tačiau visuomenė dar nėra pasiruošusi jų priimti, o siūlomos paslaugos nėra pakankamai paremtos žmogaus teisių principais. Todėl organizacija užsibrėžė tikslą surasti ir išbandyti kompleksinius sprendimus.

Tai reiškia, kad platesniu mastu imtasi visuomenės švietimo įvairiuose Lietuvos regionuose, bendruomenėse rengti psichikos sveikatos raštingumo mokymai. Organizacijos atstovai taip pat ėjo į bendro gyvenimo namus ir įvertinę teikiamas paslaugas, nustatė žmogaus teisių spragas ir siūlė būdus, kaip jas spręsti. Paprastai tariant, organizacija dėjo visas pastangas, kad atsirastų kuo daugiau žmogiškumo teikiant paslaugas žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia, o visuomenė taptų atviresnė ir draugiškesnė tokiems žmonėms.

Organizacija leidinyje „Žodžiai yra svarbūs“, apibendrina, kaip etiškai kalbėti ir rašyti apie psichikos sveikatą. Štai keli patarimai iš leidinio:

• Jei norime atvirai, bet pagarbiai ir tiksliai kalbėti apie psichikos sveikatą ir psichosocialinę negalią, reikėtų vengti: menkinančių žodžių, dramatiškų frazių, kovos metaforos, žodžių „normalus“ ir „sveikas“, žodžių, susijusių su diagnozėmis, vartojamų ar anksčiau vartotų psichikos sveikatos lauke.
• Kaip reikėtų rašyti/kalbėti ir kokiais principais vadovautis: laikytis principo „pirmiausia – žmogus“, galima formuluotė „žmogus, turintis psichikos sveikatos sunkumų patirtį“, duoti erdvės žmonių, susidūrusių su psichikos sveikatos sunkumais, patirtims ir pan.

Daugiau apie tai, kokių veiksmų ėmėsi organizacija, kviečiame žiūrėti video:

The post Ką daryti, kad žmonės nepatirtų menkinimo ir diskriminacijos dėl psichikos sveikatos sunkumų? | Projektų patirtis appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

„Iš esmės tai yra investicija į nevyriausybinių organizacijų tinklaveikos stiprinimą ir inovacijų skatinimą. Organizacijos tiek iš Lietuvos, tiek iš programos šalių donorių turės galimybę pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo, susirasti naujų partnerių. Tikimės, kad tokia patirtis prisidės ir prie naujų projektų, bendrų iniciatyvų atsiradimo“, – sakė Aktyvių piliečių fondo programos vadovė Arūnė Kontautaitė.

Tarp finansavimą laimėjusių organizacijų yra viešosios įstaigos „Vaikų linija“, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, „Dulų asociacija“, „Lygių galimybių plėtros centras“ ir kitos.

Jų atstovai, rengdami projektus, galėjo rinktis nevyriausybines organizacijas, veikiančias vienoje iš trijų programos šalių-donorių (Islandija, Norvegija ar Lichtenšteinas). Programoje numatyta galimybė vykti į šalį donorę arba ją pasikviesti pas save – kartu organizacijos iki 20 dienų praleis mokydamosi, stiprindamos abipusius ryšius, stebėdamos, kaip kitose šalyse valdomos organizacijos, vykdomi projektai.

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų pateiktas paraiškas vertino 4 ekspertų komisija. Iš 16 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 10 organizacijų.  

Praktinio mokymosi mobilumo projektai finansuojami pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo Lietuvoje programą. Iš viso per 3 metus Aktyvių piliečių fondas į Lietuvos nevyriausybinį sektorių, dirbantį su pažeidžiamomis grupėmis ir pilietiškumo skatinimo srityse, investuoja daugiau nei 9 mln. eurų.

The post Į nevyriausybinių organizacijų tinklaveiką investuos daugiau nei 77 tūkst. eurų appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Prieš daugiau nei mėnesį paskelbta reta galimybė nevyriausybinių organizacijų darbuotojams ir savanoriams kelti kvalifikaciją per praktiką partnerystėje svetur – praktinio mobilumo mokymosi kvietimas – sulaukė itin gausaus pareiškėjų susidomėjimo. Padėdami besidominčioms organizacijoms tikslingiau suformuluoti savo poreikį ir paraišką, pagal pateiktas užklausas suformavome atskirą „dažniausiai užduodamų klausimų“(D.U.K.) skiltį šiam kvietimui.

Kuo skiriasi nuolatinis dvišalių bendradarbiavimo iniciatyvų kvietimas ir kvietimas teikti paraiškas praktiniam mokymosi mobilumui? Ar paraiškoje galima nusimatyti tiek partnerio iš Lietuvos kelionę į šalį donorę, tiek partnerio iš šalies donorės kelionę į Lietuvą? Ar projekte galima planuoti veiklas dviejose šalyse (pavyzdžiui, Norvegijoje ir Islandijoje) vienos kelionės metu? Kaip skaičiuoti praktinio mokymosi mobilumo apgyvendinimo, kelionės, maitinimo kainas? Ar priimančioje organizacijoje gali būti tik vienas mentorius, ar jų gali būti ir daugiau?

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus galite rasti čia

Primename, kad iki 2022 m. gruodžio 15 d. 23:59 val. Lietuvos laiku nevyriausybinės organizacijos gali teikti projektus NVO darbuotojų ir savanorių stažuotėms į Islandiją, Lichtenšteiną arba Norvegiją (fondo šalis donores) arba kviestis jų ekspertus į Lietuvą, semtis patirties, megzti partnerystes, kurti bendrus projektus su NVO atstovais. Šie praktinio mokymosi mobilumo projektai pilnai padengiami „Aktyvių piliečių fondo“ lėšomis. Finansuojamos tiesioginės priėmimo (mentoriaus atlyginimas, vertimas ir kt.) ir dalyvio išlaidos (kelionė, draudimas, apgyvendinimas, dienpinigiai), kompensuojamas dalyvio atlyginimas bei netiesioginės išlaidos.

Organizacijų darbuotojas(-ai)/ savanoris(-iai) (grupės nuo 1 iki 3 ) gali apeliuoti į trumpalaikius vizitus (nuo 5 iki 20 darbo dienų) į šalį donorę arba pasikviečiant kolegas ar ekspertus į Lietuvą, laikinai įsiliejant į priimančios NVO aplinką, mokantis, mezgant partnerystes, įgyjant naujų naudingų kompetencijų. Veiklos turi būti įgyvendintos iki 2024 metų kovo 31 dienos.

„Šis patirties mainų modelis pažįstamas ir imliai naudojamas organizacijų, siekiančių proaktyviai vystyti savo veiklas ir būti priešakyje. Raginame pasinaudoti retai NVO sektoriuje pasitaikančia galimybe, atversiančia platesnes perspektyvas tolimesnei organizacijos veiklai“, – kviečia „Atviros Lietuvos fondo“ programų vadovė Marta Gadeikienė. 

Naujos partnerystės ar bendri projektai – galimas šių projektų rezultatas. Būtina dvišalio praktinio mokymosi mobilumo projektų sąlyga – šalies donorės nevyriausybinės organizacijos dalyvavimas projekte.

Lietuvos organizacijoms, ieškančioms partnerių, taip pat gali padėti  Norvegijos Helsinkio komitetas ir Islandijos žmogaus teisių centras, atstovaujantys savo šalims APF programos kontekste. Potencialių partnerių paieškai palengvinti yra sukurtos partnerių paieškos duomenų bazės Norvegijoje ir Islandijoje.

Kvietimo dokumentai:

Kvietimo reziume

Kvietimas teikti paraišką dvišaliam bendradarbiavimui – praktinis mokymosi mobilumas

Paraiškos forma

Praktinio mokymosi mobilumo biudžetas

Dalyvaujančios organizacijos deklaracija

Dalyvaujančios organizacijos deklaracija anglų kalba

Iškilus klausimams organizacijos gali kreiptis į Fondo operatorių adresu info@apf.lt arba pasitikrinti D.U.K. skyrelyje

The post Atsakome į didelio susidomėjimo sulaukusio praktinio mobilumo mokymosi kvietimo pareiškėjų klausimus appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

The post ALF vadovės S. Adomavičiūtės pozicija apie aktyvių bendruomenių svarbą/ „Savaitė” appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

„Aktyvių piliečių fondo“ (APF) programos, kurią „Atviros Lietuvos fondas“ su partneriais administruoja jau antrus metus, kalendoriuje – skubus ir vertingas kvietimas! Skirtingai nei iki šiol skelbtuose kvietimuose, vertė matuojama ne finansais, skirtais veiklai, bet reta galimybe nevyriausybinių organizacijų darbuotojams ir savanoriams kelti kvalifikaciją per praktiką partnerystėje.

Iki 2022 m. gruodžio 15 d. nevyriausybinės organizacijos gali teikti projektus kelionėms į Islandiją, Lichtenšteiną arba Norvegiją (fondo šalis donores) arba kviestis jų ekspertus į Lietuvą, semtis patirties, megzti partnerystes, kurti bendrus projektus su NVO atstovais. Šie praktinio mokymosi mobilumo projektai pilnai padengiami „Aktyvių piliečių fondo“ lėšomis. Finansuojamos tiesioginės priėmimo (mentoriaus atlyginimas, vertimas ir kt.) ir dalyvio išlaidos (kelionė, draudimas, apgyvendinimas, dienpinigiai), kompensuojamas dalyvio atlyginimas bei netiesioginės išlaidos.

Organizacijų darbuotojas(-ai)/ savanoris(-iai) (grupės nuo 1 iki 3 ) gali apeliuoti į trumpalaikius vizitus (nuo 5 iki 20 darbo dienų) į šalį donorę arba pasikviečiant kolegas ar ekspertus į Lietuvą, laikinai įsiliejant į priimančios NVO aplinką, mokantis, mezgant partnerystes, įgyjant naujų naudingų kompetencijų. Veiklos turi būti įgyvendintos iki 2024 metų kovo 31 dienos.

„Šis patirties mainų modelis pažįstamas ir imliai naudojamas organizacijų, siekiančių proaktyviai vystyti savo veiklas ir būti priešakyje. Raginame pasinaudoti retai NVO sektoriuje pasitaikančia galimybe, atversiančia platesnes perspektyvas tolimesnei organizacijos veiklai“, – kviečia „Atviros Lietuvos fondo“ programų vadovė Marta Gadeikienė. 

Naujos partnerystės ar bendri projektai – galimas šių projektų rezultatas. Būtina dvišalio praktinio mokymosi mobilumo projektų sąlyga – šalies donorės nevyriausybinės organizacijos dalyvavimas projekte.

Lietuvos organizacijoms, ieškančioms partnerių, taip pat gali padėti  Norvegijos Helsinkio komitetas ir Islandijos žmogaus teisių centras, atstovaujantys savo šalims APF programos kontekste. Potencialių partnerių paieškai palengvinti yra sukurtos partnerių paieškos duomenų bazės Norvegijoje ir Islandijoje.

Kvietimo dokumentai:

Kvietimo reziume

Kvietimas teikti paraišką dvišaliam bendradarbiavimui – praktinis mokymosi mobilumas

Paraiškos forma

Praktinio mokymosi mobilumo biudžetas

Dalyvaujančios organizacijos deklaracija

Dalyvaujančios organizacijos deklaracija anglų kalba

Dažniausiai užduodami klausimai

Iškilus klausimams organizacijos gali kreiptis į Fondo operatorių adresu info@apf.lt arba pasitikrinti D.U.K. skyrelyje

The post Ieškomos NVO, norinčios semtis patirties Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos organizacijose | kvietimas pasibaigęs appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Gyvi „vienoje valtyje irkluojančių“ žmonių susitikimai – nepamainomi. NVO sektoriaus organizacijos yra gyvos, prasmingai veikiančios, smalsios ir mielai besidalinančios. Džiaugiamės naujai užgimstančia tradicija – vasaros pradžioje surengti mūsų administruojamo „Aktyvių piliečių fondo“ bei NVO akademijos dalyvių susibūrimą. Iki kitų kartų!

The post Įvyko pirmas NVO organizacijų telkimo renginys appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

2022-05-20  

Lietuvoje veiklą pradeda nauja socialinė iniciatyva – bendradarbiavimu ir įtraukimu grįsta kritinio mąstymo laboratorija. Projekto suburti žurnalistai ir žmogaus teisių ekspertai keliaus po Lietuvą ir kartu su vietos bendruomenėmis matuos žmogaus teisių temperatūrą regionuose. Per pokalbius su gyventojais bus siekiama nustatyti, kokios problemos regionuose yra aktualiausios, ir jų pagrindu bus kuriami multimedijos pasakojimai žiniasklaidoje.

Kritinio mąstymo laboratorija – tai nauja žiniasklaidos monitoringo ir žurnalistikos inovacijų programos „Media4Change“ socialinė iniciatyva, finansuojama Aktyvių piliečių fondo (APF).

Žinomi žmogaus teisių ekspertai kartu su įtraukiosios žurnalistikos platformos bendra.lt redakcija aplankys visas Lietuvos apskritis – lankydamiesi regionuose bendraus su vietos bendruomenėmis, žurnalistais ir sieks iš pirmų lūpų išgirsti, kokios žmogaus teisių problemos čia aktualiausios. Jautriausios ir skaudžiausios temos virs profesionalių žurnalistų parengtais pasakojimais bendra.lt platformoje ir nacionalinėje žiniasklaidoje.

Penktadienį Vilniuje įvyko pirmasis naujo projekto renginys – įvairioms organizacijoms atstovaujančių žmogaus teisių ekspertų susitikimas.

„Subūrėme savo srities specialistus iš įvairių sričių, nes jų sukaupta patirtis taps atspirties tašku mūsų projektui įgyvendinti“, – sako „Media4Change“ programos vadovė Neringa Jurčiukonytė.

Renginyje dalyvavę ekspertai teigė, kad per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų visuomenė tapo jautresnė – radikaliai pasikeitė žmogaus teisių politika, praktinio įgyvendinimo lygiai ir net kalba. Nors pokyčiai Lietuvoje galėjo būti greitesni ir kokybiškesni, visuomenė žengė milžiniškais šuoliais. Pastarųjų metų įvykiai atskleidė ryškią takoskyrą tarp požiūrių į diskriminuojamas ar patiriančias įvairių formų smurtą bendruomenes ar asmenis. Už didmiesčių ribų neretai pasitaiko mėginimų slopinti argumentuotą diskusiją, nuomonių įvairovę ar net skatinti neapykantą, o tai veda prie žmogaus teisių pažeidimų ir visuomenės skaldymo.

„Žmonių su negalia ir karo pabėgėlių temos, LGBTQ+ bendruomenės teisių užtikrinimas, amžizmą patiriantys vyresni žmonės ir jaunimas – visose šiose srityse aktyviai veikia žmogaus teisių ekspertai, kurie supažindina  visuomenę su problemomis ir skatina politikus ieškoti sprendimų,“ – sako docentė dr. Eglė Šumskienė, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė, kuri taip pat jungiasi prie projekto ir kartu su kitais ekspertais vyks į susitikimus su bendruomenėmis Lietuvos regionuose. „Tačiau reikia pripažinti, kad situacija už Vilniaus ribų yra vis dar sudėtinga. Regionams labai trūksta ekspertų dėmesio ir efektyvių švietimo programų.“

E. Šumskienė daug metų dalyvauja sprendžiant žmonių su negalia teisių problemas. Mokslininkei didelį nerimą kelia globos sistemos pertvarkos metu regionuose išryškėjusi žmonių su psichikos negalia atskirtis. „Paradoksalu, tačiau bendruomenės ėmė telktis ne tam, kad parodytų empatiją, bet pasipriešinimui žmonių su negalia kaimynystei. Galima pastebėti, kad pertvarkos priešininkai savo retorikoje grįžo prie įžeidžiančių terminų ir frazių, kurių, atrodė, mūsų žodyne nebeturėjo likti“, – sakė žmogaus teisių srityje dirbanti mokslininkė.

Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos pastaruoju metu taiko principą „mąstyk plačiai, ženk mažais žingsniais“ – rekomenduoja rinktis mažus žingsnius bendraujant su vietinėmis bendruomenėmis ir taikyti individualizuotus sprendimus. „Media4Change“ inicijuota kritinio mąstymo laboratorija atitinka tokią tarptautinę pažangių šalių praktiką.

Pasak Atviros Lietuvos fondo direktorės Sandros Adomavičiūtės, pakeisti 16 – a procentų auditorijos nuostatas žmogaus teisių klausimais per dvejus metus yra aukšta kartelė, kurią užsikėlė kritinio mąstymo laboratorijos organizatoriai. „Nuostatoms keistis reikia ne vienerių metų, ne vienos iniciatyvos, tačiau šis ilgalaikis projektas – dar vienas žingsnis link proveržio mūsų darbo lauke. Žmogaus teisių diskursas be jokios konkurencijos turi būti prioritetinė valdžios ir žiniasklaidos tema“, – įsitikinusi S.Adomavičiūtė.

Stiprins žmogaus teises pažeidžiamiausiuose regionuose

Žiniasklaidos monitoringo programa „Media4Change“ pastebi pastaruoju metu ryškėjantį neigiamą viešą diskursą kai kurių žmogaus teisių klausimais. „Prastesnė situacija – Lietuvos regionuose, kur gyventojai jaučia atskirtį nuo didmiesčių, todėl jiems yra skirta mūsų iniciatyva“, – sako programos vadovė N. Jurčiukonytė. Tarp priežasčių, lemiančių regionų žmonių atskirties didėjimą, ji mini geografinę  regiono padėtį, vangią kultūrinę ir visuomeninę veiklą bei netolygią prieigą prie interneto.

„Nuolat besikeičiančios geopolitinės aplinkybės, COVID-19  įtampos ar gyvenimas jaučiant karo grėsmes daliai regionų gyventojų  sustiprino įspūdį, kad dėmesys kai kurių grupių žmogaus teisėms kelia nesaugumą, trikdo pastovumą ir menkina tradicijas. Šie žmonės nori, kad juos išgirstų ir suprastų. Norime ir galime su jais kalbėtis ir plėsti dialogą, naudodami šiuolaikines priemones“, – įsitikinusi N. Jurčiukonytė.

 „Media4Change“ vadovė teigia, kad situacijos negerina ir prasta regioninės žiniasklaidos turinio kokybė. Vietiniai gyventojai šia žiniasklaida dėl jos sąsajų ir priklausomybės su vietos valdžia arba nepasitiki, arba jose analizuojamos žmogaus teisių problemos atrodo tolimos. Nepaisant to, kad regiono žurnalistai geriausiai pažįsta savo rajono gyventojus ir žino jų problemas, vis dėlto jiems trūksta ir įgūdžių, ir galimybių apie žmogaus teisių problemas kalbėti įtaigiai ir etiškai. Dėl šių priežasčių mažėja bendras pasitikėjimas žurnalistika.

„Regionų žmonėms sudėtinga kritiškai įvertinti dezinformaciją apie stigmatizuojamas ir į vis didesnę atskirtį patenkančias grupes. Pavyzdžiui, pernai 9-iose iš 10-ies publikacijų apie romus jie patys nė nekalbinti. Mažėjantis kalbinimo rodiklis fiksuojamas net iki tol žiniasklaidoje dažnai cituotoje LGBTQ+ bendruomenėje“,  – sako N. Jurčiukonytė, „Media4Change“ vadovė.

Projekto „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta kritinio mąstymo laboratorija“ komanda – žmogaus teisių ekspertai ir bendra.lt redakcija – surengs dešimt susitikimų su Lietuvos regionų gyventojais ir žurnalistais. Bendrumui ir supratimui apie žmogaus teises stiprinti bus pritaikytas metodas „Gyvoji biblioteka“, kuriuo remiantis „gyvomis knygomis“  taps ir  patys regionų gyventojai, ir įvairių socialinių grupių atstovai. 

Į kvietimą vykti į regionus jau atsiliepė įvairių sričių ekspertai, tarp jų – Dainius Pūras, Eglė Šumskienė,  Jonas Ruškus, Jūratė Juškaitė, Aušra Šimoniukštytė, Giedrė Blažytė, Kristina Mišinienė ir kiti. Pirmasis susitikimas su bendruomenėmis įvyks gegužės 25 d. Ignalinoje.

Projektas bus įgyvendinamas dvejus metus.

Nuotraukos autorius Aleksas Jaunius

The post Startavo APF projektas, stiprinsiantis žmogaus teisių diskursą Lietuvoje appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Pasibaigus pandeminiams apribojimams raginame nevyriausybines organizacijas aktyviau plėtoti partnerystę su Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino organizacijomis teikiant dvišalio bendradarbiavimo iniciatyvų paraiškas iki 2023 m. birželio 1 d. Informuojame, kad galimų veiklų finansavimas padidintas iki 6 000 EUR. Galima iniciatyvos trukmė 1 – 6 mėnesiai.

Daugiau informacijos čia

The post Padidinta dvišalio bendradarbiavimo iniciatyvų finansavimo suma appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Iš viso buvo gautos 66 paraiškos (bendras lėšų poreikis – 4,02 mln. eurų), finansavimas skirtas 28 projektams (skirta finansavimo suma – 1,56 mln. eurų). 

Artimiausiu metu APF Lietuvoje operatorius susisieks su finansavimą gavusių pareiškėjų organizacijomis dėl sutarčių pasirašymo, vėliau informuojantys laiškai bus išsiųsti rezerviniams ir finansavimo negavusių projektų pareiškėjams. Kiekviena organizacija bus informuota individualiai. 

Šiame kvietime  – 1,055,000 eurų, kuriuos Lietuvos pilietinei visuomenei stiprinti ir įgalinti pažeidžiamas visuomenės grupes skiria Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai. Tai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.

The post Skelbiami antrojo Aktyvių piliečių fondo programos kvietimo rezultatai appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Tikslas: suteikti galimybę paramą gaunančių šalių ir Norvegijos organizacijoms susiburti, pasimokyti ir aptarti savo organizacijose ir savo darbe kylančius klausimus, ypač susijusius su iššūkiais, kylančiais stiprinant vietos lygmeniu veikiančių NVO gebėjimus.

Uždaviniai:

– ieškoti naujų ir plėsti esamas galimybes, būtinas socialinės įtraukties iššūkiams spręsti ir PVO vaidmeniui stiprinti;

– gilinti žinias apie įvairias organizacijų taikomas advokacijos strategijas;

– kurti ryšius tarp organizacijų ir skatinti partnerystes.

Programa: Vyks 3 nuotoliniai susitikimai (birželio 22 d., rugsėjo 12 d., rugsėjo 26 d.) po 3 val. bei bendras visų dalyvių susitikimas Osle (spalio 10-12 d.). Po kiekvieno susitikimo numatomi “namų darbai”. Daugiau informacijos bus pateikta eigoje. Kelionės išlaidas į Oslą padengs Aktyvių piliečių fondas Lietuvoje.

Kas gali dalyvauti:

Iš Lietuvos (kaip ir kitų šalių) bus atrinkti 3 dalyviai (po 1 dalyvį iš vienos organizacijos).

Reikalavimai dalyviams:

• anglų kalbos mokėjimas (darbinė kalba – anglų);
• įsipareigojimas dalyvauti visuose nuotoliniuose susitikimuose bei susitikime Osle.

Prioritetai teikiami:

• organizacijų, neturinčių daug patirties advokacijos srityje, atstovams;
• organizacijų, veikiančių Aktyvių piliečių fondo remiamose srityse (https://apf.lt/apie-aktyviu-pilieciu-fonda/), atstovams.

Daugiau informacijos apie Aktyvių piliečių dienas 2022 galite rasti čia

Norintys dalyvauti Aktyvių piliečių dienose 2022 turi užpildyti paraišką (anglų kalba) iki 2022 m. gegužės 15 d.: https://forms.gle/ivqJxpkJbXg32yfS9

Organizatoriai:

Norvegijos Helsinkio komitetas; Aktyvių piliečių fondas Lenkijoje.

The post Kviečiame dalyvauti gebėjimų stiprinimo programoje AKTYVIŲ PILIEČIŲ DIENOS 2022 appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Tikslas: suteikti galimybę paramą gaunančių šalių ir Norvegijos organizacijoms susiburti, pasimokyti ir aptarti savo organizacijose ir savo darbe kylančius klausimus, ypač susijusius su iššūkiais, kylančiais stiprinant vietos lygmeniu veikiančių NVO gebėjimus.

Uždaviniai:

– ieškoti naujų ir plėsti esamas galimybes, būtinas socialinės įtraukties iššūkiams spręsti ir PVO vaidmeniui stiprinti;

– gilinti žinias apie įvairias organizacijų taikomas advokacijos strategijas;

– kurti ryšius tarp organizacijų ir skatinti partnerystes.

Programa: Vyks 3 nuotoliniai susitikimai (birželio 22 d., rugsėjo 12 d., rugsėjo 26 d.) po 3 val. bei bendras visų dalyvių susitikimas Osle (spalio 10-12 d.). Po kiekvieno susitikimo numatomi “namų darbai”. Daugiau informacijos bus pateikta eigoje. Kelionės išlaidas į Oslą padengs Aktyvių piliečių fondas Lietuvoje.

Kas gali dalyvauti:

Iš Lietuvos (kaip ir kitų šalių) bus atrinkti 3 dalyviai (po 1 dalyvį iš vienos organizacijos).

Reikalavimai dalyviams:

• anglų kalbos mokėjimas (darbinė kalba – anglų);
• įsipareigojimas dalyvauti visuose nuotoliniuose susitikimuose bei susitikime Osle.

Prioritetai teikiami:

• organizacijų, neturinčių daug patirties advokacijos srityje, atstovams;
• organizacijų, veikiančių Aktyvių piliečių fondo remiamose srityse (https://apf.lt/apie-aktyviu-pilieciu-fonda/), atstovams.

Daugiau informacijos apie Aktyvių piliečių dienas 2022 galite rasti čia

Norintys dalyvauti Aktyvių piliečių dienose 2022 turi užpildyti paraišką (anglų kalba) iki 2022 m. gegužės 15 d.: https://forms.gle/ivqJxpkJbXg32yfS9

Organizatoriai:

Norvegijos Helsinkio komitetas; Aktyvių piliečių fondas Lenkijoje.

The post Kviečiame dalyvauti gebėjimų stiprinimo programoje AKTYVIŲ PILIEČIŲ DIENOS 2022 appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Tikslas: suteikti galimybę paramą gaunančių šalių ir Norvegijos organizacijoms susiburti, pasimokyti ir aptarti savo organizacijose ir savo darbe kylančius klausimus, ypač susijusius su iššūkiais, kylančiais stiprinant vietos lygmeniu veikiančių NVO gebėjimus.

Uždaviniai:

– ieškoti naujų ir plėsti esamas galimybes, būtinas socialinės įtraukties iššūkiams spręsti ir PVO vaidmeniui stiprinti;

– gilinti žinias apie įvairias organizacijų taikomas advokacijos strategijas;

– kurti ryšius tarp organizacijų ir skatinti partnerystes.

Programa: Vyks 3 nuotoliniai susitikimai (birželio 22 d., rugsėjo 12 d., rugsėjo 26 d.) po 3 val. bei bendras visų dalyvių susitikimas Osle (spalio 10-12 d.). Po kiekvieno susitikimo numatomi “namų darbai”. Daugiau informacijos bus pateikta eigoje. Kelionės išlaidas į Oslą padengs „Aktyvių piliečių fondas“ Lietuvoje.

Kas gali dalyvauti:

Iš Lietuvos (kaip ir kitų šalių) bus atrinkti 3 dalyviai (po 1 dalyvį iš vienos organizacijos).

Reikalavimai dalyviams:

• anglų kalbos mokėjimas (darbinė kalba – anglų);
• įsipareigojimas dalyvauti visuose nuotoliniuose susitikimuose bei susitikime Osle.

Prioritetai teikiami:

• organizacijų, neturinčių daug patirties advokacijos srityje, atstovams;
• organizacijų, veikiančių Aktyvių piliečių fondo remiamose srityse (https://apf.lt/apie-aktyviu-pilieciu-fonda/), atstovams.

Daugiau informacijos apie Aktyvių piliečių dienas 2022 galite rasti čia

Norintys dalyvauti Aktyvių piliečių dienose 2022 turi užpildyti paraišką (anglų kalba) iki 2022 m. gegužės 15 d.: https://forms.gle/ivqJxpkJbXg32yfS9

Organizatoriai:

Norvegijos Helsinkio komitetas; „Aktyvių piliečių fondas“ Lenkijoje.

The post Kviečiame dalyvauti gebėjimų stiprinimo programoje AKTYVIŲ PILIEČIŲ DIENOS 2022 appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

“Mokymų metu įgijau naujų žinių apie organizacijų vertinimo kriterijus, sužinojau efektingus būdus kaip komunikuoti apie žmogaus teises ir kitas jautrias visuomenines temas, kaip kurti efektingą organizacijos strategiją ir motyvuoti komandą, pritraukti lėšų veikloms. Mokymai taip pat padėjo užmegzti ryšių su kitomis organizacijomis Europoje, pradėti bendradarbiauti, suteikė galimybę pasidalinti patirtimis ir mokytis iš labiau patyrusių organizacijų ir jų darbuotojų“ (Lina Grudulaitė, „Pabėgėlių Taryba“ (Refugee Council of Lithuania).

“Paminėtinas ir itin stiprus bei prasmingas paskaitų ciklas su didžiosiomis, itin sėkmingomis ir pavyzdinėmis Norvegijos (ir ne tik) organizacijomis bei jų atstovais, pristačiusiais savo sėkmingo darbo mechanizmus. Be kita ko, labai stiprus dėmesys Osle vykusių seminarų metu buvo skirtas Ukrainos klausimų gvildenimui. Labai sužavėjo, jog organizatoriai sugebėjo taip puikiai integruoti į dienotvarkę šias einamąsias, visam pasauliui be galo svarbias aktualijas,  atverti diskusijų erdvę skirtingų valstybių atstovų patirtims bei perspektyvoms atsiskleisti,  kalbėti apie NVO atsakomybes, siekiant padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos“ (Rūta Ribinskaitė, projektų vadovė, Lietuvos žydų bendruomenė).

The post Aktyvių piliečių dienos 2021 “Aktyvūs piliečiai už žmogaus teises“ appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Šiuo metu vyksta administracinės atitikties ir tinkamumo vertinimas. Vasario antroje pusėje paraiškos bus perduotos ekspertams kokybės vertinimui. Galutiniai rezultatai bus paskelbti kovo pabaigoje.

Paraiškos buvo teiktos APF programos paramos sričių projektams, kurie: siekia aktyvesnio piliečių dalyvavimo pilietinėse veiklose (1 poveikio sritis); stiprina pilietinės visuomenės vykdomą valdžios institucijų priežiūrą ir advokaciją (2 poveikio sritis); didina paramą žmogaus teisėms (3 poveikio sritis); siekia įgalinti pažeidžiamas grupes atstovauti ir ginti savo interesus (4 poveikio sritis).

Aktyvių piliečių fonde  – 9,6 mln. eurų, kuriuos Lietuvos pilietinei visuomenei stiprinti ir įgalinti pažeidžiamas visuomenės grupes skyrė Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai. Tai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.

The post Antrojo kvietimo antrame etape gautos 67 išsamios projektų paraiškos appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Projektų koncepcijų paraiškas vertino 17 savo sričių ekspertų. Kiekvieną paraiškos koncepciją vertino 2 ekspertai, išsiskyrus jų nuomonėms, paraiškos koncepcija būdavo pateikiama trečiojo eksperto peržiūrai.

2021 m. lapkričio 24 d. Aktyvių piliečių fondo Lietuvoje Atrankos komitetas, svarstydamas atskirų poveikio sričių reitinguotus projektų koncepcijų sąrašus, ekspertų vertinimų vidurkį papildė už atitiktį prioritetams skiriamais balais  ir pateikė rekomendacijas Fondo valdybai dėl koncepcijų, siūlytinų tolesniam vystymui.

Pareiškėjai apie atrankos rezultatus bus informuoti individualiai: į antrąjį etapą patekusių projektų koncepcijų pareiškėjams iki gruodžio 13 d. bus pateikta jų koncepciją vertinusių ekspertų komentarų ir rekomendacijų santrauka; į antrąjį etapą nepatekusių projektų vertinimo komentarų santraukos bus rengiamos ir pateikiamos pageidavimą jas gauti išreiškusiems pareiškėjams po gruodžio 13 d.

2022 m. sausio mėnesį  antrąjį projektų atrankos etapą patekę pareiškėjai bus pakviesti dalyvauti konsultacijose dėl išsamios paraiškos teikimo. Išsamių paraiškų teikimo terminas – 2022 m. sausio 31 d. 23:59 val. Lietuvos laiku.

Lietuvoje APF administruoja nevyriausybinių organizacijų – VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“, VšĮ „OSFL projektai“ ir VšĮ „Geri norai“ – konsorciumas, vadovaudamasis pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis.

The post Skelbiami antro APF programos kvietimo paraiškų koncepcijų rezultatai appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

1. PASITIKĖJIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS. Nors diskusijos apie pasitikėjimą nesprendžia pasitikėjimo didinimo klausimo, bet lyginant konkrečius pavyzdžius, tenka sugrįžti prie šių kertinių žodžių. Kaip rodo mūsų patirtis, pandemijos metu Baltijos šalių pilietinis aktyvumas išryškėjo dėl nepasitikėjimo valdžios institucijomis ar jų veiksmais. Žmonės, verslai, nevyriausybinės organizacijos mobilizavosi ir savipagalbos (self-help) aktyvizmu bandė laikinai užkamšyti iškilusias spragas.

Tuo tarpu Švedijoje, kuri garsėja aukščiausiu pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis (taip pat ir vienu kitu) lygiu, verslas, NVO ir valstybinės insitucijos pandemijos metu dar stipriau surėmė pečius ir veikė išvien. Tokia laikysena ir patirtis ne tik stiprina pasitikėjimą visuomenėje ir didina piliečių įsitraukimą, bet tuo pačiu gali padėti ilgalaikėje perspektyvoje mažinant socialinius iššūkius, su kuriais susiduria visa žmonija, pvz. švietimo, psichinės sveikatos srityse.

2. ŽMOGAUS TEISĖS – EPICENTRE. Pandemija išryškino pažeidžiamų grupių poreikius ir suteikė galimybę susitvarkyti seniai pūliuojančias socialines problemas. Jei krizių (pandemijos, migrantų) valdymo centre būtų žmogaus teisės ar žmonių, esančių rizikos grupėse, poreikiai – mums būtų lengviau tvarkytis su ilgalaikiais krizių padariniais ateityje. Ši galimybė aktuali socialiniam verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms, tik neaišku, ar žengsime šį žingsnį priekin.

3. ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKAVIMO PRIEMONĖS. Bene labiausiai pandemijos metu sumažėjo pasitikėjimas žiniasklaidos priemonėmis. Pridėjus socialinių tinklų įtaką radikalių socialinių burbulų susidarymui, turime neblogą – informacijos kiekio, radikalėjančių nuostatų ir besiveržiančio pykčio bei agresijos „kokteilį“. Ir nors dar niekas neišrado „sidabrinės sprendimo kulkos“ – iniciatyvos, skatinančios kritinį mąstymą ir mažinančios pyktį ar agresiją – sveikintinos. Geras pavyzdys gimęs Estijoje : https://www.levila.ee/ (www.nara.lt – analogas?)

4. VIENOS KRIZĖS PAMOKOS ATEITIES KRIZĖMS. Ar krizių metu išmoktos pamokos gali pasitarnauti ateityje? Švedijos patirtis rodo, kad 2015 m. tvarkymosi su migrantų krize metu užgimusios iniciatyvos ir politiniai sprendimai pasitarnavo pandemijos metu. Ar mes, susidūrę su nelanksčiomis ir griežtomis procedūromis, biurokratinėmis kliūtimis, padarysime išvadas ir išvystysime krizių valdymo planą bei strategiją ateičiai?

5. KŪRYBIŠKUMAS IR SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ. Švedija. Aviacijos verslas, prisidėdamas prie pandemijos valdymo, perorientavo savo darbuotojus. Stiuardesės buvo perkvalifikuotos į slauges ir talkino sveikatos sistemoje. Baltijos šalyse irgi būta stiprių, kūrybiškų iniciatyvų, o šiandieninės migrantų krizės akivaizdoje vėl matome pavienių stiprių verslo ir NVO veiklų. Ar kūryba ir socialinė atsakomybė jau yra mūsų DNR? Tikiuosi.

KONFERENCIJOS įrašas: https://www.lrt.lt/…/socialinio-verslo-dienos…

Ruošdamasi diskusijai perskaičiau puikias studijas apie pilietinio aktyvumo formas: https://carnegieendowment.org/…/civil-society-and…ir pasitikėjimą: https://www.edelman.com/trust/2021-trust-barometer

The post ALF vadovė S. Adomavičiūtė apie moderuotą diskusiją #socialentrepriseday2021 konferencijos metu appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Įgyvendinant APF programą Lietuvoje siekiama tokio poveikio:

1 poveikio sritis. Aktyvesnis piliečių dalyvavimas pilietinėse veiklose;

2 poveikio sritis. Stipresnė  pilietinės  visuomenės  vykdoma  valdžios  institucijų  priežiūra / advokacija;

3 poveikio sritis. Didesnė parama žmogaus teisėms;

4 poveikio sritis. Įgalintos pažeidžiamos grupės.

Daugiausiai paraiškų pagal poveikio sritis buvo susijusios su 4 poveikio sritimi – 73 (47 proc.), antroje vietoje, beveik trečdalis paraiškų – 50 – atliepė 1 poveikio srities problematiką (32 proc.) ir buvo susijusios su aktyvesniu piliečių dalyvavimu pilietinėse veiklose. Antroji ir trečioji poveikio sritys, susijusios su stipresne pilietinės visuomenės vykdoma valdžios institucijų priežiūra bei didesne parama žmogaus teisėms,  sulaukė panašaus kiekio paraiškų, tai yra atitinkamai 18 ir 16 paraiškų (11 proc. ir 10 proc.).

Pagal finansavimo lėšų dydį ir projekto trukmę projektai skirstomi į du tipus, tai yra mažos apimties projektai ir vidutinės apimties projektai. Mažos apimties projektų finansavimo dydis yra nuo 5 iki 15 tūkst. eurų, o į šią grupę pagal finansavimo dydį paraiškų sulaukta 25 (16 proc.). Vidutinės apimties projektų finansavimo dydis yra virš 15 tūkst., tačiau ne daugiau nei 80 tūkst. eurų, o tokių paraiškų sulaukta 132 (84 proc.).

Projektų, kurie turi partnerius, skaičius sudarė du trečdalius nuo visų teiktų (105 paraiškos), o projektų, neturinčių partnerių, paraiškų skaičius siekė trečdalį – 52 paraiškos. Bendras į projektus įtrauktų partnerių skaičius siekia 179, o bent vieną partnerį teikiant paraišką nurodė 58 paraiškų teikėjai, du partnerius – 34 paraiškų teikėjai. Teikiant paraišką daugiausiai buvo nurodyti 11 partnerių.

Teikiant paraišką, kuri įtraukia partnerius iš regionų (iš Lietuvos savivaldybių, išskyrus Vilniaus miestą) yra suteikiamas regioninis prioritetas, kuriuo siekiama stiprinti pilietinės visuomenės sektorių Lietuvos regionuose. Sulaukta 99 paraiškų, kurios buvo įsitraukusios partnerius iš įvairių Lietuvos regionų, išskyrus Vilniaus miestą.

Projektų, pateiktų regioninių organizacijų (t. y. ne iš Vilniaus m. savivaldybės), skaičius siekia 95 (61 proc.).

Dar vienas prioritetas – dvišalio bendradarbiavimo – suteikiamas dvišalėms partnerystėms su šalių donorių (t. y., Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) subjektais. Taigi partnerius Norvegijoje įvardino turintys 13 paraiškų teikėjų ir 8 nurodė partnerystes Islandijoje.

Bendra prašoma finansavimo suma yra 9 021 017 eurų, o pagal poveikio sritis pasiskirsto taip:

1 poveikio sritis. 2 735 913 eurų;

2 poveikio sritis. 1 170 433 eurai;

3 poveikio sritis. 923 559 eurai;

4 poveikio sritis. 4 191 112 eurų.

Pagal tai, kokie žodžiai dažniausiai yra vartojami projekto pavadinime, galima išskirti žodžius „stiprinimas“ ir „įgalinimas“ – abu šie žodžiai pavadinimuose buvo paminėti 10 kartų, taip pat prie dažniausiai minimų žodžių ir „Lietuvoje“ ir „Lietuvos“, „skatinimas“.

Įvertinus formalius kriterijus, paraiškos bus atiduotos ekspertams (20 savo srities specialistų). Lapkričio antroje pusėje Atrankos komitetas, aptaręs ekspertų vertinimus ir pagal juos parengtus reitinguotus projektų sąrašus, rekomenduos projektų koncepcijas antrajam išsamių paraiškų etapui.

Aktyvių piliečių fondo (toliau – APF) tikslai grindžiami šiomis bendrosiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Svarbiausias APF programos tikslas – stipri ir aktyvi pilietinė visuomenė, įgalintos pažeidžiamos visuomenės grupės.

The post Antrojo kvietimo rezultatas – 157 projektų koncepcijų paraiškos appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

„NVO akademija suteikia laiko permąstyti savo organizaciją, palydi pasirinkimuose, padrąsina sprendimuose, nes čia dalinamės ir ieškome visi kartu – tiek savo sričių ekspertai, tiek skirtingą, bet labai ypatingą patirtį sukaupusių organizacijų atstovai. Stiprinsime vieni kitus!“ – sako NVO akademijos socialinių lyderių programos vadovė Živilė Kubilienė. Jai antrina Jurgita Ribinskaitė – Glatzer, vadovaujanti socialinio verslumo daliai: „Nenustosiu kalbėti apie tai, kaip svarbu organizacijoms bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų. NVO akademija suteikia ne tik ekspertinį palydėjimą, bet yra platforma bendrystei, tinklaveikai ir itin svarbiai savistabai ir savipagalbai.

NVO akademijoje 2021 – 2022 studijuos: I. Luckevičiaus baltarusių muziejus, Baltarusių bendruomenės ir kultūros centras Vilniuje, asociacija „Padėkime vaikams“, asociacija „Balsių bendruomenė“, asociacija Paparčių krašto bendruomenė, LŽNS filialas Vilniaus neįgaliųjų dienos centras, asociacija Rietavo moterų užimtumo centras, VšĮ Septynios akimirkos,  Klaipėdos bendruomenių asociacija, VŠĮ Senjorų dienos centras Keturlapis Dobilas, VšĮ „Edukacijos Ambasadoriai“, visuomeninė organizacija Senjorų pasaulis, Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija, VšĮ „Tobulėkime kartu“, Švietimo tyrimų ir inovacijų institutas, Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“, VŠĮ ,,Unikalus šokis“, VšĮ „Aukim!“.

Organizacijas lydės lėšų pritraukimo temoje lydės Giedrė Šopaitė – Šilinskienė ir Živilė Pikturnaitė (Aukok.lt), Organizacijų projektinio raštingumo žinias stiprins Paulius Godvadas (Kitokie projektai), strateginio planavimo ir valdymo temas pristatys Donatas Ramonas (CRC Consulting), finansinį tvarumą diegs Jurga Poškevičiūtė (Galiu gyventi/Pilietinių iniciatyvų centras) ir finansų konsultantė Aušra Meškauskienė, socialinio verslo modelio pritaikymą NVO dėstys Tim van Wijk (Pirmas blynas) ir Jurgita Ribinskaitė –Glatzer (Geri norai) , lyderystės, savanorystės ir bendruomenių įtraukimo svarba dalinsis dr. Neringa Kurapkaitienė ir Žilvinas Mažeikis (Socialinis sufleris), marketingo ir komunikacijos tiesomis dalinsis Giedrė Simanauskaitė, Jorė Astrauskaitė (We are marketing).

The post NVO akademija 2021/22 pusmečiui įsuks 17 organizacijų iš visos Lietuvos appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

2021-2022 m. EEE finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių programai reikalingi antrojo kvietimo projektų koncepcijų ir išsamių paraiškų vertintojai. 

Mes siūlome

• Kiekvienas ekspertas (-ė) vertins iki 30 projektų koncepcijų ir iki 30 projektų paraiškų. 
• Ekspertas (-ė) gaus nuo 20 iki 35 Eur atlygį už paraiškos kokybišką ir atidų vertinimą. 

Ekspertas (-ė) turi turėti:

• žinių ir patirties bent dviejose iš įvardytų teminių sričių: demokratinis dalyvavimas; pilietiškumo ugdymas; aktyvus pilietiškumas; advokacija; skaidrumas ir atskaitomybė; valdžios institucijų stebėsena; žmogaus teisės; lygybė; kova su diskriminacija ir smurto apraiškomis; socialinis teisingumas; pažeidžiamų grupių įtrauktis; darbas su regionais/vietos lygiu; tautinių mažumų klausimai;
• dalyvavimo NVO sektoriaus veikloje patirties;
• projektų paraiškų vertinimo patirties;
• projektų įgyvendinimo patirties;
• motyvaciją tapti Aktyvių piliečių fondo ekspertu (-e).

Užpildytos paraiškos kartu su CV el.paštu info@apf.lt  lauksime iki 2021 m. rugsėjo 21 d.

Susipažinimui:

https://apf.lt/dokumentai-aktyviu-pilieciu-fondo-ekspertams/

The post Aktyvių piliečių fondui reikalingi projektų paraiškų vertinimo ekspertai! appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

2021 m. spalio 2-6 dienomis Krasnagrūdoje vyks susitikimas Lietuvos ir Lenkijos pilietinės visuomenės organizacijoms užsiimančioms etninių / tautinių mažumų / imigrantų / ieškančiųjų prieglobsčio / pabėgėlių integracija / įgalinimu ir tarpkultūriniu dialogu. Ypatingai kviečiamos regionų, kaimo vietovių organizacijos, ir tos, kurios savo veiklą skiria baltarusiams ir visiems dabartiniams prieglobsčio prašytojams.

Seminaro tikslai:

Atnaujinti idėjas ir vertybes, kurios yra už kasdienio sunkaus etninių / tautinių mažumų / imigrantų / ieškančiųjų prieglobsčio / pabėgėlių socialinės integracijos darbo;

Apžvelgti dabartinius socialinius – politinius pilietinės visuomenės ir tarpkultūrinio dialogo iššūkius Lietuvoje ir Lenkijoje susiskaldymo ir etnocentristinių autoritarinių tendencijų laikais;

Generuoti idėjas dėl galimų trumpalaikių ir ilgalaikių sprendimų ir iniciatyvų, kurių galėtų imtis abipusiai baltarusių, lietuvių ir lenkų praktikai, kuriantys tarpkultūrines jungtis.

Padėti stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus, vykdant Aktyvių piliečių fondo Lietuvoje ir Lenkijoje projektus.

Seminaro veiklų formos: diskusijos, įkvepiančios paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, esančios gamtos ir uždegančio Lietuvos – Lenkijos pasienio socio-kultūrinio paveldo kontekste, naudojant „Paribio fondo“ išteklius ir žinias. Detalia seminaro programa bus pasidalinta su prisiregistravusiais dalyviais.

Seminaro programa

Vietų skaičius: Iš viso 30 vietų dalyviams iš Lietuvos ir Lenkijos. Iš vienos organizacijos gali dalyvauti 2 asmenys.

Svarbu: renginio vieta yra pritaikyta žmonių su negalia poreikiams.

Seminaro kalba: lietuvių ir lenkų, su vertimu.

Kaštai: Dalyvių kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir COVID-19 testų (esant poreikiui) išlaidas dengia seminaro rengėjai.

Registracijos terminas iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Atrinkti dalyviai bus paskelbti rugsėjo 17 d.

Registracijos forma Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijoms:

https://forms.gle/h7QWdBRdFMVX15F7A

Registracijos forma Lenkijos pilietinės visuomenės organizacijoms:

https://forms.gle/NHxZgPDsmtScbBkd9

Seminaras yra bendra Lietuvos ir Lenkijos Aktyvių piliečių fondo operatorių iniciatyva kaip jų Regioninių pilietinės visuomenės iniciatyvų plano dalis, finansuojamas EEE finansinių mechanizmų.

Jei turite klausimų, kreipkitės į seminaro rengėjus:

Lietuvoje: Sandra Adomavičiūtė: Sandra.Adomaviciute@olf.lt

Lenkijoje: Anna Fedas: afedas@batory.org.pl

The post Kvietimas į tarptautinį susitikimą “Girdėti kitą” Krasnagrūdoje appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Aktyvių piliečių fondo tikslai, prioritetai, bendrieji reikalavimai

Antrojo kvietimo specifika, projektų atranka, paraiškos ir priedai, finansinės sąlygos

Susipažinusius su pristatymais, kviečiame registruotis į atviras konsultacijas, kurių metu bus galima konsultuotis dėl paraiškų rengimo, pateikimo ir jų atrankos. Konsultacijos vyks nuotoliniu būdu:

Rugpjūčio 24 d. 10.00–11.00 val. (ketinantiems rengti mažos apimties projektus);

Rugpjūčio 25 d. 15.00–16.00 val. (ketinantiems rengti vidutinės apimties projektus);

Rugpjūčio 27 d. 10.00–11.00 val. (ketinantiems rengti vidutinės apimties projektus);

Rugpjūčio 30 d. 15.00–16.00 val. (ketinantiems rengti mažos apimties projektus).

Norintys dalyvauti konsultacijose, turėtų užpildyti registracijos anketą. Techniniai prisijungimo prie konsultacijos duomenys bus atsiųsti užsiregistravusiems dalyviams anketoje nurodytu el.paštu.

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad konsultacijos vyks klausimų – atsakymų forma ir išsamūs antrojo kvietimo reikalavimai pristatomi NEBUS, todėl ypatingai svarbu, kad iš anksto susipažintumėte su pateiktais vaizdo pristatymais. Pildydami registracijos anketą galite iš anksto užduoti rūpimus klausimus.

The post Kviečiame į konsultacijas dėl Aktyvių piliečių fondo antrojo kvietimo paraiškų appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Nuo šiandien iki 2021 rugsėjo 30 d. Lietuvos nevyriausybines organizacijas kviečiame teikti paraiškas Aktyvių piliečių fondui. Šiame kvietime  – 1,055,000 eurų, kuriuos Lietuvos pilietinei visuomenei stiprinti ir įgalinti pažeidžiamas visuomenės grupes skiria Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai. Tai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.

Norintiems teikti paraišką, parengėme nuoseklią 8 žingsnių eigą – kviečiame ja naudotis ir laukiame Jūsų paraiškų!

1. Ar esate nevyriausybinė organizacija, registruota Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip metus, atitinkanti NVO plėtros įstatyme nustatytus reikalavimus ir įregistravusi NVO statusą Juridinių asmenų registre?
2. Ar Jūsų organizacija veikia vienoje iš šių sričių?

·         Demokratija
·         Veiklus pilietiškumas
·         Geras valdymas
·         Skaidrumas
·         Žmogaus teisės
·         Lygybė
·         Kova su diskriminacija
·         Valdžios institucijų stebėsena
·         Advokacija
·         Socialinis teisingumas
·         Pažeidžiamų grupių įtrauktis

3. Jei į pirmus du klausimus atsakėte teigiamai – galite teikti paraišką Aktyvių piliečių fondui (APF). Susipažinkite su finansuotinų projektų sritimis:

            1 poveikio sritis Aktyvesnis piliečių dalyvavimas pilietinėse veiklose

            2 poveikio sritis Stipresnė pilietinės visuomenės vykdoma valdžios institucijų priežiūra ir advokacija

            3 poveikio sritis Didesnė parama žmogaus teisėms

            4 poveikio sritis Įgalintos pažeidžiamos grupės

4. Pasirinkę Jūsų organizacijos veiklą atitinkančią sritį, APF programos tinklalapio (apf.lt) skiltyje „Informacija pareiškėjams“ susipažinkite su išsamia APF programos antrojo kvietimo dokumentacija (Gairės pareiškėjams, pasirinktos srities kvietimo teikti paraiškas tekstas, projekto koncepcijos forma, išsamios paraiškos forma, vertinimo kriterijai ir t.t.). 
5. Susipažinę su informacija, su komanda aptarkite ir išgryninkite projekto idėją.
6. Atsisiųskite ir užpildykite I etapui reikalingus 3 dokumentus:

1) Projekto koncepcijos paraišką;
2) Pareiškėjo deklaraciją; 
3) Partnerio deklaraciją (jeigu reikia).

7. Elektroniniu sertifikuotu parašu pasirašytą ir užpildytą projekto paraišką pdf formatu arba užpildytos, pasirašytos, antspauduotos (jei taikytina) projekto paraiškos skenuotą kopiją pdf formatu atsiųskite el.paštu: projektai@apf.lt iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 23:59 val. Lietuvos laiku.
8. Kilus klausimams rašykite el. paštu info@apf.lt ir nuo rugpjūčio 16 d. skambinkite telefonu tel. +370 5 2685511, arba ieškokite atsakymo D.U.K. (dažniausiai užduodamų klausimų) skiltyje.

The post Skelbiame antrąjį kvietimą teikti paraiškas Aktyvių piliečių fondui appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Registracija iki birželio 18 d. Vietų skaičius ribotas! Kilus klausimams kreipkitės info@apf.lt.

Dirbtuvių programa

The post Žinios formavimo dirbtuvės su Israel Butler, Civil Liberties Union for Europe advokacijos vadovu appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Prieš metus startavusi Aktyvių piliečių fondo gebėjimų stiprinimo programa – NVO akademija – skelbia antrą kvietimą nevyriausybinėms organizacijoms! Pavasarį akademiją baigė 13 organizacijų, o nuo ateinančio rudens organizacijų atstovams vėl siūlome ilgalaikį mokymosi procesą, kurio tikslas – suteikti dalyviui galimybę tapti pokyčio agentu savo organizacijoje ir bendruomenėje.

NVO akademijos studijų modelis sudarytas iš dviejų etapų:

• Pirmasis etapas, tai nuotoliniai Intensyvūs mokymai, kurie vyks 2021 metų rugsėjo 15 – 17 dienomis. Dalyvavimas intensyviuose mokymuose privaloma sąlyga norint patekti į NVO akademijos modulių programą.
• Antrame etape –  organizacijų komandos (2-3 atstovai iš organizacijos), pasirinktinai dalyvaus vienoje programoje – socialinių lyderių arba socialinio verslumo, kurias sudarys po 5 mokymosi modulius. Modulių programos trukmė – 6 mėn.

Studijų vertė vienos organizacijos komandai  – 4000 Eur.

Reikalavimai Intensyvių mokymų dalyviams:

• 1 organizacija – 1 atstovas.
• Atstovauti organizacijai, kurioje dirba ar/ir savanoriauja bent 2-3 asmenys.
• Organizacijos atstovas – vadovaujančias pareigas organizacijoje užimantis asmuo priimantis sprendimus susijusius su organizacijos valdymu.
• Prioritetas bus teikiamas kandidatams atstovaujantiems vietos lygiu veikiančias organizacijas ir/ar tautinių mažumų organizacijas.

Iki rugpjūčio 20 d. kandidatus kviečiame užpildyti elektroninę dalyvio registracijos formą.

Apie dalyvavimą Intensyviuose mokymuose atrinkti dalyviai bus informuoti registracijos formoje nurodytu elektroniniu paštu.

„NVO akademija 2020/ 2021” pirmoji laida: VšĮ „Ne imti, bet duoti“ (Vilniaus regionas), VŠĮ „Socialinės terapijos namai“ (Kauno raj.), Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubas DIABITĖ (Vilnius), Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ (Vilnius), Asociacija „Lietuvos skeptiškas jaunimas“(Kaunas), Asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“(Klaipėda), VšĮ „Būk su manimi“ (Mažeikių apylinkės seniūnija: Bugeniai – Krakiai), VšĮ „Šv. Jono vaikai“(Trakų raj.), VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“(Kaunas), VšĮ Šeimų centras „Būkime kartu“(Kauno miestas ir rajonas), VšĮ „Gerumo skraistė“ (Alytus), VšĮ „Kūrybos ir užimtumo stuba“ (Zapyškis) ir VšĮ „Darni socialinė raida“ (Vilnius).

The post Kviečiame studijuoti NVO akademijoje 2021/2022! appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Ekspertas turi turėti:

• žinių ir patirties bent vienoje iš įvardintų sričių:
  • ŽMOGAUS TEISĖS; LYGYBĖ; KOVA SU DISKRIMINACIJA IR SMURTO APRAIŠKOMIS;
  • KOMUNIKACIJA; VIEŠIEJI RYŠIAI; VISUOMENĖS INFORMAVIMAS;
• dalyvavimo NVO sektoriaus veikloje patirties;
• projektų ar projektų paraiškų vertinimo patirties.

Siūlome:

• vertinti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų pateiktų projektų koncepcijų ir išsamių projektų paraiškų kokybę (2021 m. birželio ir rugsėjo mėn.);
• 20 Eur įkainį už kokybinį projekto koncepcijos vertinimą ir 50 Eur įkainį už išsamios projekto paraiškos vertinimą.

Dokumentai susipažinimui

Užpildytos kandidato paraiškos kartu su CV el. paštu info@apf.lt  lauksime iki 2021 m. gegužės 26 d.

Kandidatuokite!

The post Ieškome ekspertų paraiškų vertinimui appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Renginio nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams. Daugiau informacijos galite gauti kreipęsi el.paštu info@apf.lt arba tel. + 370 614 05223.

The post Kviečiame į nuotolinę konsultaciją NVO, norinčias teikti paraiškas iš anksto numatytiems projektams appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Iš anksto numatytas projektas, kuriuo siekiama keisti visuomenės požiūrį į žmogaus teises – tai visos šalies mastu vykdoma visuomenės informavimo ir socialinės komunikacijos kampanija žmogaus teisių klausimais. Projektas skirtas plačiajai visuomenei, ypač toms jos grupėms, kurių dalyvavimas, žinios ir susidomėjimas žmogaus teisių klausimais yra ribotas, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui.

Dviejų projektų atrankos etapų (projektų koncepcijų atranka ir išsamių projektų paraiškų atranka) metu bus atrinktas vienas projektas. Projekto trukmė – 24 mėn., finansavimo dydis – 200 000 eurų. APF skiriamas finansavimas gali sudaryti iki 90 % bendro projekto biudžeto.

Galutinis projektų koncepcijų pateikimo terminas – 2021 m. gegužės 24 d. 23:59 val. (Lietuvos laiku). Paraiškos teikiamos el.paštu projektai@apf.lt. Daugiau informacijos – kvietimo tekste ir Gairėse pareiškėjams.

Balandžio pradžioje bus rengiamos viešosios konsultacijos. Tikslus laikas bus skelbiamas www.apf.lt.

Plakato autorė: Zuzanna Strozykiewicz

The post Aktyvių piliečių fondas skelbia konkursą informacinei kampanijai, stiprinsiančiai žmogaus teises gerbiantį viešąjį diskursą appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Informuojame, kad šiuo metu išplėstas galimų veiklų sąrašas (pridėtas mokymasis ir patirties mainai, seminarai, bendrai kuriami produktai). Taip pat atsirado galimybė gauti finansavimą nuotoliniu būdu vykdomoms dvišalio bendradarbiavimo veikloms.

Galima iniciatyvos trukmė 1 – 6 mėnesiai, paramos dydis Iki 4 000 EUR.

Daugiau informacijos čia

The post Papildytos dvišalio bendradarbiavimo iniciatyvų kvietimo gairės appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

The post Aktyvių piliečių fonde vykdomi projektai sugula į sienlaikraštį #APF VYKSTA appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

The post Sukurtas sienlaikraštis apie Aktyvių piliečių fonde vykstančius projektus #APF VYKSTA appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Rengiame šį susitikimą norėdami padėti organizacijoms rasti partnerius bendriems projektams, kuriuos bus galima teikti Aktyvių piliečių fondui Lietuvoje finansuoti pagal antrąjį kvietimą 2021 m. rugsėjo mėn.

JEI:

• Jūsų veiklos laukas susijęs su šiomis sritimis: Tarpkultūrinės įtraukties stiprinimas; Valdžios institucijų veiklos stebėsena ir advokacija vietos savivaldos lygmeniu; Vietos lygiu veikiančių NVO, sprendžiančių žmogaus teisių ar bet kokio pobūdžio diskriminaciją patiriančių pažeidžiamų  grupių (daugiausia dėmesio skiriant kovai su smurtu, patiriamu artimoje aplinkoje ar lyties pagrindu) klausimus, veikla.
• esate užsiregistravę kaip NVO juridinių asmenų registre;
• ieškote partnerių, su kuriais norėtumėte planuoti bendrą veiklą bent vienoje iš toliau išvardintų poveikio sričių: aktyvesnis piliečių dalyvavimas pilietinėse veiklose (1 poveikio sritis); pilietinės visuomenės vykdoma valdžios institucijų priežiūra ir advokacija (2 poveikio sritis); parama žmogaus teisėms (3 poveikio sritis); pažeidžiamų grupių įgalinimas (4 poveikio sritis).

registruokitės, aprašydami savo organizacijos profilį tam, kad kartu su partneriais iš Norvegijos Helsinkio komiteto ir Islandijos žmogaus teisių centro galėtume padėti rasti organizacijas, galinčias ir norinčias užmegzti partnerystės iniciatyvas.

Registracija atvira iki 2021 m. kovo 12 dienos.

Pildykite anketą:

https://forms.gle/VctAA4vQuVMbaNbz7

The post Registruokitės dvišalėms partnerystėms! appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

5 virtualūs susitikimai ir „gyvas“ finalinis renginys Osle „Aktyvūs piliečiai už žmogaus teises“ apjungs 50 nedidelių vietos lygmeniu veikiančių žmogaus teisių NVO atstovų iš visų 15 EEE paramą gaunančių valstybių ir valstybės donorės.

Mažiau patirties turinčių, tačiau motyvuotų nevyriausybinių organizacijų atstovams iš Lietuvos šioje pusmečio trukmės gebėjimų stiprinimo programoje skirtos 3 vietos.

Programos tikslas – suteikti galimybę paramą gaunančių šalių ir Norvegijos organizacijoms susiburti, pasimokyti ir aptarti savo organizacijose ir darbe iškylančius klausimus, susijusius su specifiniais iššūkiais stiprinant vietos lygmeniu veikiančių žmogaus teisių NVO gebėjimus.

Vienas iš programos uždavinių – sukurti platformą mokymuisi ir dalijimuisi patirtimi apie vietos lygmeniu veikiančių žmogaus teisių NVO gebėjimų stiprinimą bei sudaryti sąlygas partnerystei tarp Norvegijos ir paramą gaunančių šalių organizacijų.

Dalyviai iš visų šalių bus atrinkti per vasario mėnesį. Penkis mėnesius iš eilės 1 kartą per mėnesį bus rengiami nuotoliniai susitikimai zoom platformoje. Kovo mėn. susitikimas „Susijungimas“ bus skirtas susipažinti su bendru gebėjimų stiprinimo programos kontekstu bei svarbiais veiklos aspektais. Balandžio mėn. susitikimo tema bus „Krizių valdymas“ – jame dalyvaus savo sričių ekspertai, kurie pristatys metodikas, kaip elgtis krizinėse situacijose, tokiose kaip pandemija.

Gegužės mėn. susitikimas „Sekėjai“ – diskusijos ir metodikos, kaip pritraukti daugiau organizacijos sritį palaikančių žmonių bei kokiais būdais įtraukti juos į organizacijos veiklas. Birželio mėn. tema „Kampanijos” bus vystoma per klausimą kaip veiksmingai vykdyti žmogaus teisių kampanijas, ypač vietos lygiu.

Liepos ir rugpjūčio susitikimai vadinsis „Praktika” – remiantis susitikimų patirtimi, dalyviai atliks praktines užduotis, kurias įgyvendins prieš susitikimą Osle.

Visų dalyvių susitikimas (kurio išlaidas padengs Aktyvių piliečių fondas) Osle planuojamas 2021 m. rugsėjo / spalio mėn.

Taigi, jei:

• Dirbate nedidelėje regioninėje NVO, kuri sprendžia žmogaus teisių ar pažeidžiamų grupių bet kokio pobūdžio diskriminacijos klausimus;
• Turite motyvacijos ir galite įsipareigoti dalyvauti visose veiklose (sąrašas pateiktas aukščiau);
• Kalbate angliškai.

Apeliuokite į vieną iš 3 vietų, skirtų Lietuvos atstovams. Laukiame jūsų laiško (gali būti lietuvių kalba) iki 2021 m. vasario 12 d. adresu info@apf.lt

• Vardas, pavardė;
• El. paštas;
• Organizacija, pareigos joje;
• Trumpa organizacijos apžvalga ir nuoroda į jūsų organizacijos svetainę;
• Trumpas aprašymas kaip jūs atitinkate dalyvavimo kriterijus (motyvacija, įsipareigojimas, anglų kalba);
• Kreiptis gali tik vienas asmuo iš organizacijos. Pirmenybė teikiama pirmiesiems pareiškėjams, kurie atitinka reikalavimus.
  

Gebėjimo stiprinimo programos aprašas EN kalba

The post Kviečiamos 3 nedidelės NVO, dirbančios žmogaus teisių srityje appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Spalio 13 dieną prasidėjo antras Aktyvių piliečių fondo Gebėjimų stiprinimo programos SIEKIO ID. NVO akademijos etapas – modulių programa. Socialinių lyderių programos dalyviais tapo šios organizacijos: VšĮ „Ne imti, bet duoti“ (Vilniaus regionas), VŠĮ „Socialinės terapijos namai“ (Kauno raj.), Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubas DIABITĖ (Vilnius), Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ (Vilnius), Asociacija „Lietuvos skeptiškas jaunimas“(Kaunas), Asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“(Klaipėda). Šios organizacijos, padedamos savo srities specialistų, gilinsis į organizacijų strateginio planavimo/(ir)valdymo, lyderystės, savanorystės ir bendruomenės įtraukimo, organizacijos projektinio raštingumo ir finansinio tvarumo bei komunikacijos temas.

Socialinio verslumo programoje studijuos VšĮ „Būk su manimi“ (Mažeikių apylinkės seniūnija: Bugeniai – Krakiai), VšĮ „Šv. Jono vaikai“(Trakų raj.), VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“(Kaunas), VšĮ Šeimų centras „Būkime kartu“(Kauno miestas ir rajonas), VšĮ „Gerumo skraistė“ (Alytus), VšĮ „Kūrybos ir užimtumo stuba“ (Zapyškis) ir VšĮ „Darni socialinė raida“ (Vilnius). Profesionalūs lektoriai šios programos organizacijas lydės finansinio organizacijos modelio, socialinio verslo modelio pritaikymo NVO, marketingo ir komunikacijos bei strateginio valdymo temose.

Nuotoliniu būdu per 6 mėnesius NVO akademijos dalyviams bus išdėstyta po penkis teminius modulius, numatytos individualios organizacijų komandų konsultacijos su lektoriais. Pabaigus modulį, kiekviena organizacija turės praktinio darbo rezultatą.

Po pirmojo gebėjimų stiprinimo programos – intensyvių mokymų – etapo, dalyvavusios organizacijos paliko tokius atsiliepimus: „Dabar supratau, nuo ko reikia pradėti! Kaip klojasi pamatai, kaip auga namas! Suvokiau, kad tikslai ir sprendimai turi būti konkretūs, apčiuopiami, įgyvendinami. Hiperbolizuotai tariant – nereikia gelbėti pasaulio, jei gatvėje šaukiama pagalbos. Tai, kad esame atsakingi už savo bendruomenę, yra svarus argumentas NVO sektoriaus darbuose.“

The post NVO akademijoje pradėjo mokytis 13 organizacijų appeared first on Aktyvių piliečių fondas.